Europos žmogaus teisių fondas siekia išsiaiškinti, ar Lietuvos valdžia manipuliuoja statistika

2011 m. kovo 24 d. Europos žmogaus teisių fondas Darbo ir socialinių tyrimų institutui Vilniuje išsiuntė laišką, prašydamas paaiškinti 2008 m. instituto atliktų tyrimų apie etninėms mažumoms priklausančių moterų ir vyrų situaciją darbo rinkoje netikslumus.

Fondas laiške paaiškino, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra savo 2010 m. ataskaitoje (88 psl.) cituoja instituto tyrimų rezultatus. Remiantis šiais rezultatais, teigiama, jog „Lietuvoje 42% apklaustų tautinių mažumų atstovų norodė, kad darbo rinkoje susiduria su problemomis dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo“. Šis sakinys buvo vienas iš LR Seimo argumentų 2011 m. kovo 17 d. priimant naują švietimo įstatymą, įvedantį papildomą mokymą lietuvių kalba. Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis 2011 m. vasario 22 d. savo kalboje nurodė anksčiau paminėtus tyrimų rezultatus.

Europos žmogaus teisių fondo nuomone, ES pagrindinių teisių agentūra neteisingai suprato arba netiksliai išvertė instituto ataskaitą. Netiesa, jog 42% apklaustų tautinių mažumų atstovų norodė, kad darbo rinkoje susiduria su problemomis dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo. Stebina faktas, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesirėmė pirmine ataskaita, šiuo atveju – Darbo ir socialinių tyrimų instituto ataskaita. Remtis vienu ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitos sakiniu, kuris neatitinka faktų, yra manipuliacija.

Laiške fondas pabrėžė, kad būtina skubiai išsiaiškinti šią situaciją ir paprašė paaiškinti instituto tyrimų rezultatus bei nurodyti, ar ES pagrindinių teisių agentūra ir Lietuvos politikai teisingai juos suprato. Labiausiai fondą domina, kaip labai šie rezultatai yra reprezentatyvūs visoms tautinėms mažumoms, jei buvo apklausti tik 622 asmenys. „Kokie buvo kriterijai renkantis respondentus? Kodėl buvo pasirinktos šios, o ne kitos tautinių mažumų proporcijos? Ar kreipta dėmesį į tai, kad respondentų, priklausančių 30–45 metų ir daugiau nei 55 metų amžiaus kategorijai, dauguma mokslus baigė dar prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę? Kokiu tikslu apklausta asmenis, kurių amžius siekė pensinį amžių?“ – užklausoje klausė fondas.

EFHR