Europos Žmogaus Teisių Fondas atskleidė manipuliavimą statistika

Kovo 24 dieną 2011 m. Europos žmogaus teisių fondas nusiusntė raštą i Darbo ir socialinių tyrimų institutą, esantį Vilniuje, prašydamas paaiškinti netikslumus, susijusius su 2008 m. atliktu vyrų ir moterų, priklausančių tautinėms mažumoms, padėties darbo rinkoje tyrimu.

Fondas savo rašte teigė, kad Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra savo 2010 m. raporte  (88 puslapyje)  cituoja Instituto tyrimo rezultatus. Juose yra minima , kad „Lietuvoje 42% tyrime dalyvavusių tautinių mažumų atstovų susidūrė su problemomis darbo rinkoje dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo”. Šis teiginys tapo vienu iš argumentų seime priimant kovo 17d. naują Švietimo įstatymą dėl papildomų mokymų lietuvių kalba. Lietuvos Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis savo konferencijoje 2011.02.22 irgi paminėjo Instituto tyrimo rezultatus.

Europos Žmogaus Teisių Fondo teigimu, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra neteisingai interpretavo arba netinkamai išvertė Instituto tyrimo rezultatus. Tai nėra tiesa, kad 42% tyrime dalyvavusių tautinės mažumos atstovų susidūrė su problemomis darbo rinkoje dėl nepakankamų lietuvių kalbos žinių. Stebina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė neatsižvelgė į pirminį raportą, t.y. Instituto tyrimo rezultatus. Atsižvelgdami į vieną, kas nėra pagrįsta faktais, Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūra savo teigimu raporte yra manipuliuojama.

Savo rašte Europos Žmogaus Teisių Fondas pabrėžė, kad turi būti pilnai išaiškinta minėta situacija ir paprašė, kad būtų paaiškinti tyrimo rezultatai, o taip pat ar teisingai jie buvo interpretuoti Europos Sąjungos Pagrindinių Teisių Agentūros ir Lietuvos politikų. Ypač – kiek šie rezultatai yra reprezantyvūs visų tautinių mažumų atžvilgiu, jei apklausta buvo tik 622 asmenys. Kokiais kriterijais buvo remtasi renkantis apklaustuosius? Kodėl buvo tokios tautinės proporcijos, o ne kitos. Ar tuo atveju, kai buvo apklausti asmenys priklausantys 30-45 metų ir daugiau 55 m. kategorijai buvo atsižvelgta į tai, kad jie mokslus baigė prieš Lietuvos atkūrimą. Kokiu tikslu buvo apklausti žmonės, kurie jau pasiekė pensinį amžių?