Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo vietą jame. Tai yra vienas iš šiandieninės visuomenės iššūkių dėl savo gebėjimo adaptuotis prie įvairių gyvenimo situacijų taip, jog neretai lieka nepastebimas ar ignoruojamas. Neapykantos kurstymas apima skirtingas išraiškos formas, kai yra tyčiojamasi, niekinama, raginama diskriminuoti, smurtauti ar susidoroti su asmenimis pagal tam tikrus įstatymo saugomus požymius, tokius kaip amžius, lytis, seksualinė orientacija, neįgalumas, rasė, odos spalva, tautybė, kalba, kilmė, etninė kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiūros. Lietuvoje nesantaika dažniausiai kurstoma elektroninėje erdvėje – interneto komentaruose, socialiniuose tinklapiuose. Taip atsitiko ir pil. Jaroslaw Wolkonowski, galimai sulaukusiam neapykantą kurstančių pasisakymų dėl priklausymo lenkų tautinei mažumai.

2023 m. gruodžio 28 d. socialiniame tinkle Facebook vienas Lietuvos advokatas pasidalino komentaru, skatinusiu pil. Jaroslaw Wolkonowski su visa šeima palikti Lietuvą, nes, esą, jiems čia ne vieta: 

„Jaroslavai Volkanovski,Jūsų identitetas pilnai atsiskleisti gali tik Lenkijoje, nes Jūs esate lenkų tautybės žmogus, todėl Lietuva nėra Jūsų tėvynė, Lietuvoje lenkai net ne tautinė mažuma, nes šalia Jūs turite savo valstybingumą Lenkijoje. Jūsų identitetas Lietuvoje niekada neatsiskleis, nes pagal Lietuvos Konstituciją Lietuva yra tautinė valstybė. Ar skaitėte Lietuvos Konstituciją ir ar norite jos laikytis? Nesiverskite per galvą norėdamas įrodyti, kad čia Lenkija, o ne Lietuva. Vilnius ne lenkų, o lietuvių, todėl susikraukite savo mantą, pasiimkite savo šeimą, gimines ir važiuokite į Lenkiją, kol neišseko Lietuvių kantrybė, žaidžiant su mumis lenkiškus-nacionalistinius žaidimus.“

Šis įrašas buvo paskelbtas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo dėl asmenvardžių rašymo asmens dokumentuose lotyniškais rašmenimis bei lietuvių kalboje nesančiais diakritiniais ženklais (daugiau skaitykite čia). Teismo posėdyje dalyvavo ir pil. Jaroslaw Wolkonowski. Po šio posėdžio žiniasklaidoje buvo paviešinti jo komentarai: minėjau, kad nors „w“ raidę naudoti galiu, laukiu kol bus galima rašyti ir diakritinius ženklus (jo atveju, tai brūkšnelis ant raidės „ł“). Paaiškino, kad „čia yra mano identitetas, čia buvo mano pakrikštytas tėvas, dar 1930 metais čia Vilniuje, kada jis gimė, ir buvo parašyta „w“ ir ta „ł“ raidė, mūsų pavardė visada tokia buvo“ (ištrauka iš naujienų tinklalapio www.lnk.lt). Todėl neabejotina, kad šis įrašas tiesiogiai susijęs su LR Konstitucinio teismo sprendimu. 

Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė ginti savo teises ar laisves teisme, o viešai paskelbti įžeidžiantys ir niekinantys pasisakymai, pagrįsti išankstiniu nusiteikimu ir netolerancija, neturėtų būti pateisinami. Todėl 2024-01-16 Europos žmogaus teisių fondas nusprendė kreiptis į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat 2024-01-23 kreiptasi ir į Lietuvos advokatūrą dėl advokato neetiško elgesio.

Vertindama socialiniame tinkle Facebook paskelbtą įrašą, tyrėja 2024-01-30 nutarime padarė išvadą, kad šiais komentarais nebuvo skatinama tiesioginė neapykanta ir nors jie buvo pripažinti nekorektiškais, nurodytame pasisakyme nenustatyti BK 170 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Europos žmogaus teisių fondo vertinimu, ne visos pažeidimui nustatyti reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos, todėl nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą 2024-02-06 buvo apskųstas prokurorui. 

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuomonė yra faktų supratimas, vertinimas, požiūris į vertybes. Nors nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai. Tuo tarpu nagrinėjamame pasisakyme vartojami akivaizdžiai niekinančio pobūdžio išsireiškimai kitos tautybės asmenų atžvilgiu. Tokie pasisakymai, kaip: „Lietuva nėra Jūsų tėvynė“; „Lietuvoje lenkai net ne tautinė mažuma, nes šalia Jūs turite savo valstybingumą Lenkijoje.“; „susikraukite savo mantą, pasiimkite savo šeimą, gimines ir važiuokite į Lenkiją, kol neišseko Lietuvių  kantrybė, žaidžiant su mumis lenkiškus – nacionalistinius  žaidimus.“ – lenkų tautinei mažumai priklausančiam asmeniui yra ne tik skausmingi, bet ir keliantys pagrįstą baimę, jog jam gali kilti persekiojimo ar fizinio susidorojimo grėsmė, arba tokia grėsmė gali kilti jo šeimos narių saugumui. 

Iš Facebook patalpinto įrašo formuluočių matyti, jog įrašą patalpinęs asmuo savo neapykantą nukreipęs bendrai prieš Lietuvoje gyvenančius lenkų tautybės asmenis, kaip tautinę mažumą. Jame pateikiamos prielaidos dėl Lietuvos lenkų statuso – esą Lietuvos lenkai – ne tautinė mažuma, yra klaidinančios. Lietuva, stodama į Europos Sąjungą, pasirašė ir ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, teisiškai įsipareigodama saugoti tautinių mažumų (neatsižvelgiant į tai, ar jos vadinamos mažumomis, ar bendrijomis, ar dar kaip nors kitaip) teises. Tarptautinės teisės normoms dėl tautinių mažumų apsaugos neturi įtakos tai, ar mažuma turi savo etninę valstybę, ar jos neturi. Siūlymas pasiimti savo šeimą, gimines ir važiuoti į Lenkiją, „kol neišseko Lietuvių  kantrybė“, yra ne tik nekorektiškas pareiškimas, tačiau ir konkretus neapykantos skleidimas prieš lenkų tautinei mažumai priklausantį asmenį būtent dėl tokio jo priklausomumo. Be to, siekis išreikšti neapykantą buvo aktyvus, kadangi šie pasisakymai, pasiekiami plačiai asmenų grupei, buvo paskelbti iš viso tris kartus. Būtent todėl būtina reaguoti į tokius pareiškimus, kurie skatina tautinę neapykantą.