Lenkiškų gatvių pavadinimai ir vėl dūria akis

Vyriausybė sugalvojo naują planą siekiant nuimti lenkiškas gatvių pavadinimų lenteles.Vyriausybės sudaryta darbo grupė ketina  gatvių pavadinimų lenteles kabinti apie specialių stulpelių, kiek tai liestų tautines mažumas Lietuvoje.

Tokie Vyriausybės užmojai neišvengiamai palietė tautines mažumas Lietuvoje.  Tautinės mažumos jau 20 metų siekia, kad gatvių pavadinimai teritorijose (pvz. Vilniaus rajone), kuriose daugumą gyventojų sudaro tautinės mažumos, būtų rašomi dvejomis kalbomis, t. y. lietuvių ir lenkų, rusų ar baltarusių kalbomis. Tačiau Lietuvos valdžia matyt nėra suinteresuota susiklosčiusios problemos išsprendimu ir toliau tam prieštarauja. Vis dėlto, lenkiškos lentelės ant namų sienų ir toliau savavališkai kabinamos, nors Vilniaus ir Šalčininkų rajono savivaldybių administracijos ir toliau baudžiamos piniginėmis baudomis.

Primename, kad 2011 m. liepos 8 d. Vyriausiasis Administracinis Teismas Lietuvos Respublikos vardu priėmė sprendimą dėl lentelių su gatvių pavadinimais, kurios neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų. Pagal Civilinio proceso kodekso 642 straipsni, teismo nuosprendis privalo buti ivykdytas tu asmenu, kurie yra pamineti vykdomajame rašte, t.y. asmenis, su kuriais tas nuosprendis yra susijes. Tuo atveju, pasak Fondo, 2012 m. liepos 8 d., VAT LR nuosprendzio adresatu del neteisetai pakabintu topografiniu pavadinimu dvikalbiu lenteliu Vilniaus rajono teritorijoje yra tik Vilniaus rajono savivaldybes administracija. Pagal Civilinio proceso kodekso 642 straipsnį, teismo nuosprendis privalo būti įvykdytas tų asmenų, kuriems yra skirtas vykdomasis raštas. Šiuo atveju, pasak Fondo, 2012 m. liepos 8 d. VAT  nuosprendžio adresatu dėl neteisėtai pakabintų topografinių pavadinimų dvikalbių lentelių Vilniaus rajono teritorijoje yra tik Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

Atsižvelgiant į tai, Europos žmogaus teisių fondo manymu, šis VAT nuosprendis neliečia privacių namų savininkų.

Po interviu dienraščiui Kurier Wilenski, į Fondą kreipėsi radias M1 Plius ir paprašė pasisakyti šiuo klausimu.

Diskusijos metu, kurią išpublikavo š. m. rugsėjo 11 d. Fondo teisininkas Pavelas Novikevičius išaiškino, kad tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis (LR Konstitucijos 138 Str. 3 d. ). Tarptautinės teisės doktrina aiškiai kalba, jog tarptautiniai teisės aktai turi viršenybę nacionalinių teisės aktų atžvilgiu, jeigu tam tikra valstybė (Konvencijos narė) tam tikrą tarptautinį teisės aktą ratifikavo. Priešingu atveju kyla klausimas – kam tada ratifikuoti tarptautinius teisės aktus, jeigu jų vėliau nesilaikoma? – aiškina teisininkas.

Lietuvoje taip pat stringa Tautinių mažumų įstatymo priėmimo procesas, kurio priėmimas, pasak Fondo teisininko, išspręstų tautinių mažumų problemą Lietuvoje.

Konvencijos  11 Str. 3 d. skelbia, kad Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis.

Teisininkas P. Novikevičius pažymi, kad 2003 m. ET-os Ministrų Kabinetas pateikė Lietuvai pastabų dėl šio klausimo sureguliavimo nacionaliniuose teisės aktuose nebuvimo. Be to 2008 m. ET-os Patariamasis Komitetas ragino Lietuvos valdžios Institucijas įdiegti tautinių mažumų apsaugos atitinkamas apsaugos priemones, kad minėti pavadinimai bei įrašai būtų rašomi tautinių mažumų kalba ir kad toks reguliavimas atitiktų Konvenciją. Tačiau į minėtas pastabas ir raginimus nebuvo atsižvelgta.

Kiekvienos valstybės demokratijos lygį apsprendžia be kita ko ir tai, kaip ji vertina ir gina tautines mažumas savo šalyje. Fondas stengsis dėti visas įmanomas pastangas tam, kad Lietuvoje pasitaikius žmogaus teisių, tame tarpe ir tautinių mažumų teisių pažeidimo atvejams, jos būtų realiai ginamos ir gerbiamos.

[jwplayer config=”Custom Player” mediaid=”3569″]