• 2012/11/16

Kova dėl pavardžių rašymo tęsiasi

Kova dėl pavardžių rašymo tęsiasi

Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba (LR Valstybinės kalbos įstatymo 17 str.), tačiau tiek banderolėms ant akcizais apmokestinamų prekių, vardinių valstybinio numerio ženklams, tiek juridinio asmens pavadinimams ši imperatyvi teisės norma netaikoma. Tokį sprendimą neseniai priėmė Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas Europos žmogaus teisių fondo skundą Valstybinei kalbos inspekcijai .

EFHR savo skunde nurodė, kad juridinių asmenų pavadinimų, vardinių automobilių numerių, banderolių sudarymui ir rašymui turėtų būti taikomos analogiškos taisyklės kaip ir asmens vardų ir pavardžių rašymui piliečio pase, t . y. minėti pavadinimai turi būti rašomi išimtinai valstybine kalba, lietuviškais rašmenimis.

Vis dėlto VĮ „Regitra“ nusprendė, kad „Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės dalyvauja tarptautiniame eisme, todėl valstybinio numerio ženklus turi aiškiai matyti, perskaityti ir suprasti visi tarptautinio eismo dalyviai bei jį kontroliuojantys pareigūnai, o lietuvių kalbos abėcėlės radžių, turinčios diakritinius ženklus naudojimas valstybinio numerio ženkluose, tai labai apsunkintų”. Toks lotiniškų raidžių panaudojimas ant valstybinių numerių nesutampa su logika. Jeigu transporto priemonės dalyvauja tarptautiniame eisme, tai žmonės juolabiau. Taigi žmonės keliauja ir apsigyvena užsienyje, kur būtent neretai ir tenka susidūrti su skirtinga savo vardo ir pavardės rašyba. Neretai asmuo išvykęs į užsienį turi įrodinėti savo tapatybę, nes valstybė savo piliečiams draudžia vartoti lotyniškas raides. Tuo tarpu imonių pavadinimai (lietuviškų ir nelietuviškų), transporto priemonių registracijos numeriai, turistiniai užrašai, o taip pat banderolės ant akcizais apmokestinamų prekių (kaip cigaretės ir alkoholis) gali būti sudaryti iš raidžių, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Tai reiškia teismas pripažįsta, kad nelietuviškų raidžių vartojimas nedaro grėsmės lietuvių kalbai.

Be to, teismas remdamasis „Regitros“ generalinio direktoriaus patvirtintomis Vardinių valstybinio numerio ženklų užsakymo ir išdavimo taisyklėmis nusprendė, jog minėti numeriai susideda iš simbolių, ženklų, kurie, pasak teismo nėra viešas užrašas. Todėl Valstybinės kalbos įstatymas šiuo atveju netaikoma. EFHR pasigenda argumentacijos, kokiu teisiniu pagrindu teismas teigia, kad ženklai, sudarantys žodį ant automobilių valstybinų numerių, nėra viešas užrašas. Juolab, kad remiantis teisės aktais galima užsakyti 5000 Lt kainuojančius vardiniu valstybinius numerius, kurie sudaro žodį, o ne simbolį. Ar užsakytas vardinis numeris „Wilno”, „Sexy”, arba „Wrzód” ir kt. jau neapsunkina valstybės institucijų funkcionavimo?

Juridinio asmens, kuris susijęs su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą. O firmos pavadinimas ir prekės ar paslaugos ženkle esantys žodžiai į kitas kalbas neverčiami (pvz. „Computerland“, United Colors of Benetton“ ir t.t.). Darytina išvada, kad asmens, kurio vardas ir pavardė įvairiose šalyse skirtingai rašomi, tapatumo nereikia išlaikyti. Taigi asmuo ir toliau yra priverstas įrodinėti užsienio valstybės tarnautojams, jog jis yra vienas ir tas pats asmuo. Todėl įstatymų leidėjas savo piliečių vardus ir pavardes ir toliau interpretuoja pagal įsitikinimus ir norus. Teismas nurodė, kad tiek banderolės, tiek valstybinio numerio ženklai nelaikomi viešaisiais ženklais, tai ženklai, sudaryti iš įvairių skaitmenų ir raidžių ar simbolių. Taisyklės dėl įmonių, organizacijų pavadinimų sudarymo yra nustatomi tik lietuviškų pavadinimų sudarymo principai, todėl negalima jų taikyti pavadinimams, sudarytiems iš kitų kalbų žodžių, neturinčių žodinės reikšmės. Toks teisės akto aiškinimas yra nesuvokiamas, nes Konstitucinis Teismas savo 1999 m. Ir 2009 m. nutarimuose vienareikšmiškai nusprendė, kad nelietuviškų raidžių vartojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos funkcionavimą.

EFHR manymu toks teisės aiškinimas nėra aiškus ir išsamus, todėl EFHR ketina jį skųsti aukštesnės instancijos teismui. EFHR pareiškimas dėl ištyrimo ar tokie užrašai neprieštarauja Konstitucijai buvo atmestas. Jau kelintą kartą Fondas vesdamas tokio pobūdžio bylas įrodinėja melą valstybės valdyme dėl nelietuviškų raidžių rašybos. Atsižvelgiant į poreikius nelietuviškos raidės kelia arba vis dėlto nekelia pavojaus Lietuvos valstybingumui.

Apie tolimesnę įvykių eigą informuosime.

[wpfilebase tag=file id=181 /]

Susijęs įrašas

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…
Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

2023 m. gruodžio 28 d. paskelbtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, prieš…