Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Butkevičius klaidina lietuvių tautą

Lietuvos vyriausybės vadovas nesuvokia susiklosčiusios situacijos dėl valstybinės kalbos brandos egzamino suvienodinimo. Svečiuodamasis radijo stotyje ,,Znad Wilii” Ministras Pirmininkas pareiškė: ”Nemanau, kad būtų įmanoma grįžti prie ankstesnės Švietimo įstatymo redakcijos, kai lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas buvo skirtingas lietuvių ir nelietuvių mokyklose”. Be to, daug prieštaravimų tarp lenkų tautinės mažumos atstovų sukėlė teiginys apie tai, kad neva „Nei mokytojai, nei abiturientai nereikalavo grąžinti senojo Švietimo įstatymo“.

Toks pasisakymas iš karto sukėlė Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pasipiktinimą, pastarasis paskelbė tokį pareiškimą:

„Mes pasibaisėję Ministro Pirmininko melu. Mes, lenkiškų mokyklų mokinių tėvai, nuo pat pradžių nepritarėme Švietimo įstatymo pakeitimui. Surinkome 60 tūkst. parašų Švietimo įstatymo, priimto 2011 m. kovo 17 d., pakeitimo atšaukimui, kuriuos pateikėme Prezidentei, Ministrui Pirmininkui ir LR Seimo kanceliarijai. Surengėme daugybę protesto akcijų. Palaikomi streiko komitetų, 2011 m. rugsėjo 2 d. neleidome savo vaikų į mokyklas, taip išreikšdami savo protestą prieš iš viršaus primestą valstybinės kalbos egzamino suvienodinimą. Išsiuntėme daugybę laiškų, prašydami atšaukti įstatymų nuostatas, kurios šiurkščiai apsunkins mūsų vaikų padėtį. (…)”

Be to, 2011 metais Mykolo Romerio universitetas bei Darbo ir socialinių tyrimų institutas atliko tyrimą „Ar lenkiškų mokyklų padėtis Lietuvoje yra blogesnė nei lietuviškų mokyklų?”. Tyrimą inicijavo socialinis judėjimas Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas, o tyrimus atliko dr. Mirosław Szejbak kartu su mokslinių tyrimų grupe. Tyrimų objektu tapo kaimyninės lenkiškos ir lietuviškos mokyklos, esančios vietovėse, kur gausiai gyvena lenkų tautybės atstovų. Kaimyninių lenkiškų ir lietuviškų mokyklų rezultatai buvo analizuojami naudojant aprašomosios statistikos metodus. Buvo ištirtos dvi pagrindinės tendencijos, lenkiškų mokyklų ir jų kaimyninių lietuviškų mokyklų reitingai. Lenkiškų mokyklų penkerių metų reitingų vidurkis siekė 337,4, lietuviškų – 347,4. Mažesnis balas reiškia geresnį reitingą, o tai reiškia, kad lenkiškų mokyklų rezultatų vidurkis  yra geresnis nei lietuviškų mokyklų. Kaimyninių mokyklų analizė parodė, kad 57% atvejų per pastaruosius penkerius metus lenkiškos mokyklos užima geresnę vietą nei lietuviškos mokyklos. Taigi, teiginys apie tai, kad lietuviškų mokyklų taikomas mokymo metodas yra geresnės kokybės, yra mitas, o naujas Švietimo įstatymas siekia uždaryti mokyklas, kurios siūlo geresnį išsilavinimą nei mokyklos su valstybine mokymo kalba.

Lenkų tautybės vaikų tėvai teigia, jog lietuvių kalba yra jų vaikų išmokta, priešingai nei lietuvių tautybės, kuriems lietuvių kalba yra gimtoji kalba.

Europos žmogaus teisių fondas pilnai pritaria tėvų išreikštam nepasitenkinimui, o taip pat mano, kad valstybinės kalbos egzamino suvienodinimas nesuteikus reikalingo pereinamojo laikotarpio, skirto naujos mokymo programos įsisavinimui,  yra diskriminuojantis ir faktiškai pablogina pradinę vaikų, besimokančių tautinių mažumų mokyklose, padėtį. Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tautinių mažumų mokyklų 11 ir 12 klasių mokiniai pradėjo mokytis lietuvių kalbos pagal tokią pačią programą, pagal kurią mokėsi lietuviškų mokyklų mokiniai. Jau po dvejų metų tautinių mažumų mokyklų absolventų laukia vienodas valstybinės kalbos egzaminas, kuris yra toks pat kaip ir lietuviškų mokyklų absolventams. Darytina išvada, kad šiandien tautinių mažumų mokyklos 10 klasės mokiniai turės laikyti baigiamuosius egzaminus tame pačiame lygyje kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai. Akivaizdu, kad tautinės mažumos mokyklų mokiniai nesugebės per dvejus metus tinkamai pasiruošti valstybinės kalbos egzaminui tokiame pačiame lygyje kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai, nes per paskutinius devynerius metus visi dalykai buvo mokomi tautinės mažumos kalba. Taigi, toks mokinys susidurs su didele tikimybe, kad neišlaikys brandos egzamino ir neturės galimybės tęsti mokslų.

Reikia pažymėti, kad 2011 metais Fondui pavyko surinkti daugiau kaip 2900 parašų po peticija dėl Švietimo įstatymo, kuris diskriminuoja Lietuvos tautines mažumas. (http://lt.efhr.eu/2011/03/28/europos-zmogaus-teisiu-fondas-siuncia-tris-peticijas-i-briuseli/).

EFHR mano, kad Lietuvoje nesilaikoma tarptautinių standartų ir geriausias to pavyzdys yra Švietimo įstatymas, kuris akivaizdžiai prieštarauja Tarybos direktyvai 2000/43/EB, įgyvendinančiai vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės. Direktyva 2000/43/EB yra taikoma ir mūsų vaikams, kadangi 3 str. apima švietimą viešajame sektoriuje.

Lietuva, kuri šių metų liepos 1 d. perėmė pusę metų truksiantį pirmininkavimą ES, negali pasinerti į politikų melą, ypač dabar, kai Lietuva yra labiau pastebima tiek tarptautinėje spaudoje, tiek ES. Toks Ministro Pirmininko požiūris liudija jo paviršutinišką požiūrį į problemos sprendimus ir melagingą pareiškimą, esą valstybinio egzamino suvienodinimas pasiteisino.

EFHR suteiks teisinę pagalbą visiems, kurių teisės buvo pažeistos, ypač mokiniams, kurie susidūrė su sunkumais laikant šių metų valstybinės kalbos egzaminą.

Laukiame žinių iš Jūsų!

EFHR