Valstybinės kalbos inspekcijos absurdiški argumentai jau niekuo nestebina

„Dabartinė lietuvių sistema dėl užsienio vardų ir pavardžių rašymo ,,pagal tarimą“ yra anachroninė ir idiotiška.“ Tokios nuomonės laikosi Egidijus Kūris – teisininkas, garsus konstitucinės teisės specialistas, 2002-2008 m. LR Konstitucinio teismo pirmininkas.

Nepaisant to, Valstybinė kalbos inspekcija interpretuoja konstitucinius įstatymus, o ypač 1999 m. Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimą, įvairiai. Europos žmogaus teisių fondui pateikus prašymą ištirti prezidento Valdo Adamkaus dekretą apdovanoti Lechą Kačinskį ir Mariją Kačinską orderiais, Valstybinė kalbos inspekcija pareiškė, kad pagal 1997 m. birželio 19 d. Valstybinės kalbos komisijos nutarimą ,,Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ ,,kitų kalbų asmenvardžiai mokslinėje literatūroje, reklaminiuose, informaciniuose leidiniuose bei specialiuose tekstuose pateikiamos autentiškos formos, o labiau paplitę vietovardžiai dažniausiai adaptuojami.“

Toks Inspekcijos argumentavimas yra absurdiškas ir prieštarauja teisės nuostatoms, o ypač LR prezidento įstatymui. Pagal aukščiau minėto įstatymo 9 straipsnį visi dekretai – tame tarpe dėl apdovanojimų, yra teisės aktais ir įsigalioja pagal juos reguliuojančius įstatymus. Todėl interpretuodama įstatymą, Valstybinė kalbos inspekcija viršijo savo įgaliojimus. Dekretas skirti apdovanojimą yra teisės aktu, kuris turi atitikti įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus.

Visų pirmą, Valstybinės kalbos įstatymas numato, kad įstatymai ir kiti teisės aktai yra priimami ir skelbiami valstybine kalba (3 str.). Be to, LR Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų tvarkos reguliavimo įstatymas numato, kad teisės aktai yra sudaromi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų terminijos (12 str.).

Be to, klausimas dėl „WC“ užrašo taip pat lieka neišspręstas. Valstybinė kalbos inspekcija teigia, kad „WC“ – tai tarptautinis, visose pasaulio šalyse pripažįstamas informacinis simbolis arba ženklas, turintis viešojo tualeto reikšmę. Jame nėra žodžių, todėl jis nepatenka į valstybinės kalbos apsaugos sferą bei WC užrašui netaikomi viešiesiems užrašams nustatyti reikalavimai.“

Dar daugiau, Lietuvos žiniasklaidoje garsiai nagrinėjamą ,,WC“ rašymo klausimą Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė nagrinėti, argumentuodamas tai tuo, kad Europos žmogaus teisių fondas nėra subjektas, kurio teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.

EFHR prieštarauja tokiems argumentams ir ketina apskųsti teismo nutarimą ir Valstybinės kalbos inspekcijos raštą.

Kai EFHR nustato galimus įstatymų pažeidimus, Inspekcija sąmoningai užima pasyvią poziciją, nenagrinėdama skundų iš esmės, o tik formaliai pripažindama, kad nėra pažeidimo tam tikru atveju.

EFHR