• 2012/09/10

Savo ataskaitoje Freedom House negaili kritikos Lietuvai dėl tautinių mažumų santykių.

Per pastarąją diskusijų laidą Užsienio Reikalų Ministras Audronius Ažubalis pastebėjo, kad tautinės mažumos neturi būti laikomos užsienio politikos įkaitais. Taip pat aiškino, kad nereikia kreipti demėsio į kaltinimus dėl Lietuvos lenkų tautinės mažumos teisių pažeidimo, nes ministro nuomone, kaltinimai yra nepagrįsti. Ministras cituoja  šių metų Freedom House ataskaitą, kurioje  kalbama vienareikšmiškai neva tautinių mažumų teisės Lietuvoje yra saugomos. Europos Žmogaus Teisių Fondas prieštarauja Lietuvos ir tarptautinės visuomenės klaidinimui susijusiu su  šiais faktais. Todėl skatina susipažinti su 2012 metų Freedom House ataskaita šioje svetainėje (http://www.freedomhouse.org/report/freedom-world/2012/lithuania)

Freedom House ataskaita jau įvade kritiškai atsiliepia apie naują švietimo įstatymą, kuris buvo priimtas2011 m. kovo mėnesį bei kuris 2013 metais verčia absolventus laikyti tuos pačius lietuvių kalbos egzaminus kaip jų kolegos ir kolegės iš lietuviškų mokyklų. Toliau ataskaitoje pabrėžiama, kad naujai priimtai įstatymas sukėlė didžiulį protestą tarp Lietuvos tautinių mažumų. Ataskaitoje teigiama, kad kas ketvirtas tautinių mažumų atstovas Lietuvoje  (16% visų šalies gyventojų) atkreipia demėsį į diskriminavimą darbe.

Be to, ataskaitoje pabrėžiama romų diskriminacija, pripažinant, kad ši tauta yra labiausiai diskriminuojama Lietuvoje. Remiantis ataskaita jie turi blogiausią prieigą prie socialinių paslaugų, įdarbinimo bei blogiausius santykius su policja. Vyriausybės programa, romų įtraukties į Lietuvos visuomenę  2008-2010, tiesą sakant identifikavo romų poreikius švietimo ir darbo rinkos atžvilgiu, bet  jame pritrūko socialinių sprendimų –  būsto klausimais, prieigos prie sveikatos priežiūros ir pan. Be to, nepaisant kasmetinio 1 mln litų dydžio planuoto finansavimo, procesas pasibaigė 1 mln litų sumos išlaidavimu per trejus metus.

Šiuo metu Lietuva yra prisijungusi prie Tarptautinės Konvencijos, kurios tikslas – likviduoti visas galimas rasines diskriminavimo formas nuo1998 m. lapkričio 10 d.   Tačiau Lietuva neprisijungė prie Konvencijos 14 straipsnio (dalis Konvencijos straipsnio nėra privaloma), taigi nepripažina Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto kompetencijų gauti ir svarstyti skundų iš asmenų ar asmenų grupių pavaldiems jo jurisdikcijai, tvirtinančių, kad Lietuvoje buvo pažeistos minėtos Konvencijoje jų teisės.

Šiuo metu Lietuva neturi įstatymo saugančio tautinių mažumų specifines teises. Tuo pačiu yra vienintelė valstybė, kuri ratifikavo Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvenciją (2000 metais be jokių išlygų) ir kuri panaikino Tautinių Mažumų įstatymą. Būtent todėl nuo 2010 metų nėra įstatymo, kuris apsaugotų šią pažeidžiamą grupę. Nuo to laiko prieš tautinių mažumų atstovus nuspręsta pradėti administracinius ir teisinius procesinius veiksmus, o taip pat  priskirta daug didelių piniginių baudų.  Sakiniai siejantys neapykantą, persekiojimus, atšiaurumą, stereotipus bei neigiamas požiūris į mažumas Lietuvos žiniasklaidoje tapo deja  norma įskaitant ir skaitytojų komentarus, net agresijos aktus. Žinomi tik keli ieškiniai susiję su diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės pagrindų, o nuosprendžiai yra pernelyg žemi ir neproporcingi padarytai žalai. Rasistinių išpuolių skaičius nebuvo tinkamai ištirtas, klasifikuojami kaip paprasti apiplėšimai, o kaltininkai nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomyben. 

Reikia priminti, kad2011 m. vasarį Žmogaus teisių stebėjimo institutas Vilniuje (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje remiantis Lietuvos Periodine Ketvirta ir Penkta Ataskaita, kuri buvo paruošta remiantis Tarptautine Konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (CERD) pabrėžė, kad „Lietuvai būdingas žemo lygio sąmoningumas žmogaus teisių srityje tarp sprendimų priėmėjų, valstybės tarnautojų, teisingumo, žiniasklaidos ir visuomenės bendrai. Valstybė privalo sukurti veiksmingą institucinę ir teisinę sistemą, siekiant užtikrinti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje”. Europos Žmogaus Teisių Fondas panašioje2011 m. kovo menėsio  ataskaitoje pabrėžė, kad identifikuoja save su argumentais ir pareiškimais nurodytais Alternatyviojoje Ataskaitoje, pateikta ŽTSI.2011 m. balandžio 8 d. ataskaitoje dėl žmogaus teisių Lietuvoje, Demokratijos Biuro, Žmogaus ir Darbo Teisių autorystės, teigiama, kad „Lietuvos etninių mažumų diskriminacija vis dar egzistuoja”, ir kad „socialinė netolerancija ir diskriminacija etninių ir tautinių mažumų atžvilgiu neišnyksta.” Taipogi pabrėžiama, kad „antisemitiniai ir rasistiniai komentarai internete yra viešojo pobudžio”.

Reikėtų taip pat paminėti Patariamojo Komiteto Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvencijos nuomonę Komitetu Doradczego Konwencji Ramowej o Ochronie Praw Mniejszości Narodowych susijusią su Lietuva, kuri buvo paskelbta 2011 metais.Joje teigiama, tarp kitko, kad Lietuvoje vis  dar yra kliučių Pagrindų Konvencijai įgyvendinti, o ypač nuostatų, užtikrinančių  kalbos teises visuomeniniame gyvenime. Vis dar lieka didelis neaiškumas tautinių mažumų srityje susijęs su prieštaringomis nuostatomis tautinių mažumų įstatyme (ataskaita buvo ruošta tada, kada įstatymas dar galiojo – tad reikia susimąstyti kokia kritiška bus sekanti ataskaita, po įstatymo pripažinimo negaliojančiu) ir įstatymo dėl valstybinės kalbos.

Katangi, kaip teigia Užsienio Reikalų Ministerijos vadovas Audronius Ažubalis, „Lietuvos tautinių mažumų teisės yra ginamos”, tada kodėl  ESBO vyriausiasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebek ir jo atstovai ilgą laiką domisi tautinių mažumų padėtimi Lietuvoje bei rašo atitinkamas rekomendacijas tai teisinio statuso pakeitimus?

Europos Žmogaus Tesių Fondas yra tos nuomonės, kad Lietuva turėtų nedelsiant priimti įstatymą tautinių mažumų apsaugos atžvilgiu, visiškai įgyvendinantį Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvencijos prielaidas, norėdama prisijungti į civilizuotų valstybių gretas, kurios rūpinasi tų teisėmis, kuriems diskriminavimas gresia labiausiai. Demokratiją galima atpažinti žiūrint į tai kaip dauguma elgiasi su savo mažumomis, o ne atvirkščiai.

Europos Žmogaus Tesių Fondas

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…