EFHR dalijasi CERD rekomendacijų vertimais

2019 m. gegužės 10 d. Jungtinių Tautų visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (angl. CERD) paskelbė baigiamąsias išvadas Lietuvai. Dokumentas pirmiausia apžvelgia teigiamus pokyčius Lietuvos teisinėje ir politinėje sistemoje, pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstaigos akreditaciją, trijų veiksmų planų priėmimą (užsieniečių integracija, nediskriminavimas ir prekyba žmonėmis) bei romų integracijos programą.

Vis dėlto baigiamosiose išvadose pateikiamas dėmesio reikalaujančių klausimų ir rekomendacijų sąrašas, kuriame pabrėžiamos šios probleminės sritys:

• Išsamios statistikos trūkumas dėl asmenų, priklausančių skirtingoms etninėms grupėms ir skirtingos tautinės kilmės, naudojimosi ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis. Rekomenduojama surinkti reikalingus empirinius duomenis, kad būtų suformuota politika ir priemonės, skirtos skatinti vienodas galimybes naudotis Konvencijoje nustatytomis teisėmis.
• Nepakankamas Seimo kontrolierių įstaigos bei Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos finansavimas.
• „Spalvos“ ir „kilmės“ kaip diskriminacijos pagrindų nebuvimas Lygių galimybių įstatyme bei baudžiamajame kodekse. Rekomenduojama teisės aktuose padaryti atitinkamus pakeitimus, siekiant atitikti Konvencijos 1-ojo straipsnio 1-ąją dalį.
• Strategijos, skirtos kovai su neapykantos kalba bei neapykantos kurstymu, trūkumas. Komitetas rekomenduoja intensyvinti viešąsias kampanijas kovai su neapykantos kurstymu, kurstančiomis kalbomis, bendradarbiauti su pilietine visuomene ir labiausiai paveiktų bendruomenių atstovais. Taip pat rekomenduojama stiprinti žurnalistų mokymus, kaip vengti neapykantą kurstančios kalbos ir stereotipų apie bendruomenes, kartu su Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.
• Mažas neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų pranešimų skaičius, taip pat nepakankamas nusikaltimų registravimas bei jų tyrimas. Komitetas rekomenduoja imtis priemonių, skatinančių ir lengvinančių pranešimų dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų teikimą, įskaitant ir visuomenės informuotumo apie galimybę gauti teisinę pagalbą ir galimas teisines teisių gynimo priemones didinimą ir užtikrinimą; stiprinti teisėsaugos pareigūnų, prokurorų ir teisėjų gebėjimus tirti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kalbos; rinkti statistiką.
• Nuostatų dėl žalos rasinės neapykantos nusikaltimų aukoms atlyginimo neatitikimas ES reikalavimams. Komitetas rekomenduoja įtraukti kompensaciją diskriminacijos ir neapykantos kurstymo, kuriems taikomi 169, 170 ir 171 baudžiamojo kodekso straipsniai, aukoms į Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo projektą.
• Sudėtinga ekonominė bei socialinė Romų bendruomenės padėtis. Rekomenduojama intensyvinti pastangas integruoti romus į visuomenę pagal Romų integracijos į Lietuvos visuomenę 2015–2020 metų veiksmų planą; aktyviai kovoti su romų diskriminacija visose srityse, ypač įdarbinimo ir būsto suteikimo; skatinti romų vaikų ikimokyklinį švietimą ir remti romų vaikų ir jaunimo privalomojo švietimo programų baigimą bei prieinamumą prie tretinio mokslo, įskaitant paramą kalbos ir socialiniams įgūdžiams ugdyti; užtikrinti, kad romai, ypač romų moterys, turės prieigą prie adekvačios sveikatos priežiūros,
• Tautinių mažumų įstatymo nebuvimas. Komitetas rekomenduoja paspartinti visapusiško tautinių mažumų įstatymo projekto sudarymą ir įgyvendinimą, taip pat užtikrinti, kad bus konsultuojamasi su skirtingų tautinių mažumų atstovais sudarant projektą.
• Prieglobsčio suteikimo sistemos bei pabėgėlių integracijos trūkumai bei konkrečių priemonių, skirtų sumažinti pilietybės neturėjimo atvejus, stygius. Rekomenduojama užtikrinti, kad asmenims, ieškantiems prieglobsčio, būtų leista įžengti į Lietuvos teritoriją bei gauti prieigą prie advokato paslaugų, plėsti priėmimo centrų galimybes ir prieglobsčio prašytojų bendruomeninį apgyvendinimą; toliau kovoti su ksenofobija ir anti-migrantiškomis pažiūromis būsto suteikimo srityje; imtis priemonių siekiant sumažinti pilietybės neturėjimo atvejų ir tokių asmenų skaičių bei palengvinti natūralizacijos procesą asmenims be pilietybės, ypač gimusiems Lietuvoje.

2019 m. balandžio mėnesį Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) bei Lietuvos žmogaus teisių centras pateikė alternatyviąją ataskaitą dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos (ICERD) įgyvendinimo. Džiaugiamės, jog dauguma šios ataskaitos rekomendacijų atsispindi baigiamosiose CERD išvadose. Tai įrodo stebėseną vykdančių organizacijų, kurios padeda sukurti objektyvų vaizdą, svarbą, tačiau taip pat pabrėžia ir tam tikrų klausimų, susijusių su žmogaus teisių apsauga, skubumą.

Tikimasi, jog CERD rekomendacijos prisidės prie probleminių žmogaus bei tautinių mažumų teisių sričių tobulinimo Lietuvoje. EFHR savo ruoštu dalijasi baigiamųjų išvadų vertimais lietuvių, lenkų bei rusų kalbomis, siekiant užtikrinti didesnį visuomenės informuotumą.