• 2023/12/28

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

2023 m. gruodžio 28 d. paskelbtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, prieš priimdamas sprendimus dėl vardų ir pavardžių rašybos, turi gauti specialios institucijos – Valstybinės lietuvių kalbos komisijos – išvadą. Teismas pabrėžė, kad tik gavęs išvadą įstatymų leidėjas galės įtvirtinti atitinkamas nuostatas dėl vardo ir pavardės rašybos, įskaitant ir nuostatas dėl diakritinių ženklų vartojimo LR piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Šiuo metu galiojantis Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nurodo, kad ne Lietuvos piliečiai savo vardą ir pavardę gali rašyti lotyniškais rašmenimis be diakritinių ženklų. Iš Teismo sprendimo matyti, kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau gali būti išplėstas, ir tokių rašmenų rašyba būtų galima, jei tam pritartų Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK). 

Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai teisės akte įtvirtintą nuostatą, kuri reglamentavo asmenvardžių rašymo Vyriausybės patvirtintuose dokumentuose taisykles ir numatė išimtį, leidžiančią asmenvardžiuose rašyti diakritinius ženklus, jeigu jie yra perrašyti iš dokumentų, išduotų ar sudarytų ne lietuvių kalba dabartinėje Lietuvos teritorijoje iki 1990 m. kovo 11 d. Seimas negavo aiškios VLKK nuomonės šiuo klausimu, todėl negalėjo įvesti kitokios rašybos nei šiuo metu numatyta, nes viršijo savo įgaliojimus ir tuo pažeidė įstatymą. Tik gavęs tokią išvadą <…> įstatymų leidėjas gali įtvirtinti atitinkamas naujas su valstybinės kalbos taikymo sritimi susijusias asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose teisinio reguliavimo nuostatas.” (visą Teismo sprendimo aprašymą galima perskaityti čia).

Teismas pažymėjo, kad diakritinių ženklų įteisinimas būtų galimas, jei VLKK pateiktų pažymą, patvirtinančią, kad jų vartojimas nekelia grėsmės lietuvių kalbai. Pripažinimas, kad dabartinis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir kad tokių pakeitimų, kurie leistų vartoti diakritinius ženklus, priėmimas neprieštarautų Pagrindiniam įstatymui, yra labai svarbus ir atveria kelią teisiniams pokyčiams. Dėl rašybos su diakritiniais ženklais įvedimo gali apsispręsti Seimas – tereikia gauti teigiamą VLKK išvadą šiuo klausimu. Kalbėdamas apie asmenvardžių rašybą ir VLKK poziciją, teismas nurodė, kad komisija turėtų nuspręsti, ar siūlomi pakeitimai nekelia grėsmės lietuvių kalbos vientisumui, jos savitumui ir ar jie atitinka jos tradiciją.

Pastarasis sprendimas ypač reikšmingas ankstesnių Konstitucinio Teismo sprendimų kontekste. Taip yra todėl, kad anksčiau politikai ne kartą kreipėsi į Teismą dėl asmenvardžių rašybos dokumentuose. Viename žymiausių savo sprendimų, priimtų 1999 m. spalio 21 d., Teismas kategoriškai pareiškė, kad bet koks įrašas, kuriame naudojami svetimvardžiai, prieštarauja Konstitucijai, nurodydamas, kad Asmens tautybė taip pat negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas.” (visą Teismo sprendimo aprašymą galima perskaityti čia). 

Tuo metu buvo pabrėžta, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės save identifikuoja kaip priklausančius daugiau nei 100 tautybių, kurių abėcėlės dažnai visiškai ar iš dalies nesutampa su lietuvių kalbos abėcėle.

Buvo teigiama, kad įstatymu nustačius, jog šių piliečių vardai ir pavardės dokumentuose turi būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, būtų ne tik pažeistas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veikla, taigi būtų trukdoma piliečiams įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas jų lygybės prieš įstatymą principas. 

Vėliau Teismas ne kartą patvirtino šią poziciją, išreikšdamas ją įvairiomis formomis. 2014 m., reaguodamas į politinį spaudimą ir nuolatinius kreipimusis tuo pačiu klausimu, jis pakeitė savo ankstesnį išaiškinimą, pabrėždamas, kad nukrypimai nuo principo vartoti tik lietuviškus užrašus yra leidžiami, jeigu jiems pritaria kompetentinga institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Taigi, visas spaudimas ir atsakomybė buvo perkelta šiai institucijai. Savo 2014 m. vasario 27 d. sprendime. Konstitucinis Teismas konstatavo: įstatymų leidėjas, spręsdamas, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašoma asmens pavardė, negali nepaisyti pozicijos, išdėstytos gautuose oficialiuose pasiūlymuose, tarp jų ir oficialiame komisijos pasiūlyme”. Naujausias sprendimas patvirtino šį išaiškinimą, Komisijos nuomonės galutinumą ir tolesnių teisės aktų pakeitimų galimybę.

Tačiau Valstybinė lietuvių kalbos komisija iki šiol nėra gavusi pasiūlymo dėl diakritinių ženklų vartojimo asmenvardžiuose. 2022 m. sausį Lietuvos Respublikos Seimas pritarė galimybei nelietuviškų asmenvardžių transkripcijoje vartoti tris lotyniškas raides – w”, x” ir q”, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje. Komisija Seimo prašymu pateikė pareiškimą dėl išimčių (minėtų trijų raidžių), kuriam Seimas pritarė. Tai reiškia, kad galimi tolesni teisės aktų pakeitimai. 

Šiuo metu Valstybinė lietuvių kalbos komisija rekomenduoja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti ne lietuviška abėcėle dviem išimtiniais atvejais. Vienas iš šių atvejų susijęs su Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiais užsienio piliečiais: užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami)”. Kitu atveju apibrėžiamas pavardės pakeitimas esant santuokai su užsieniečiu: su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško pagrindo rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.”

Verta paminėti, kad remiantis šia antrąja išimtimi, 2022 m. sausio 27 d. Vilniaus teismas priėmė sprendimą, kuriuo suteikė teisę rašyti pavardę su diakritiniu ženklu „ń“ (ir ženklu w”, kurio tuo metu įstatymas dar neleido). Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą dėl šios bylos, kurioje nurodė, kad nors lietuvių kalboje nėra raidžių „w“ ir „ń“ ir todėl jos keičiamos raidėmis „v“ ir „n“, atsižvelgiant į visuomenės poreikius, išimtis yra leistina (daugiau apie bylą skaitykite čia).

Taip pat šiuo metu nagrinėjamoje byloje Konstitucinis Teismas šį klausimą sprendė po to, kai Vilniaus teismas išnagrinėjo Europos žmogaus teisių fondo atstovaujamo lenkų tautinės mažumos atstovo pil. Jaroslaw Wolkonowski bylą, kurioje jis reikalavo, kad LR pase jo vardas ir pavardė galėtų būti rašoma su raide „ł“.

Duomenys rodo, kad iki šiol galimybe pakeisti pavardės rašybą pasinaudojo apie 900 Lietuvos piliečių, tarp jų 270 įvairioms tautinėms mažumoms atstovaujančių asmenų. EFHR primena, kad vis dar vykdo kampaniją už diakritinių ženklų, kuriems taikomas įstatymas, išplėtimą, ir ragina žmones prisijungti prie iniciatyvos „Turiu teisę į originalią pavardžių rašybą” ir kreiptis dėl vardo ir (arba) pavardės pakeitimo. Pagal šią iniciatyvą EFHR teikia nemokamą pagalbą ir tarpininkauja pradedant vardo ir (arba) pavardės keitimo procedūrą. 

Vardas ir pavardė yra neatsiejama kiekvieno asmens tapatybės dalis, nusipelniusi apsaugos ir deramo dėmesio priimant sprendimus dėl rašybos. Fondas planuoja tęsti savo misiją padėdamas daugiau asmenų teisėtai pasikeisti rašybą pagal savo kultūrinį paveldą.

Europos žmogaus teisių fondo pastangas vardų ir pavardžių rašybos srityje lemia pagarba žmogaus teisių apsaugos poreikiams. Visus, norinčius gauti teisinę pagalbą, raginame kreiptis tiesiogiai el. paštu info@efhr.eu arba telefonu + (370) 691 50 822.

 

Susijęs įrašas

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…
Gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena!

Gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena!

Gruodžio 10-ąją visame pasaulyje minima Tarptautinė žmogaus teisių diena. Be to, šiais metais minima Visuotinės žmogaus…