• 2022/11/15

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl diakritinių ženklų nelietuviškose pavardėse

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl diakritinių ženklų nelietuviškose pavardėse

Lenkų bendruomenės kova dėl teisės į originalią asmenvardžių rašybą Lietuvoje tęsiasi. Nepaisant Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) pastangų ir visuomeninių kampanijų, kuriomis bandoma užtikrinti tautinių mažumų teisę rašyti pavardes  naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais, esančius kitose abėcėlėse (suformuotose lotyniškos abėcėlės pagrindu kaip ir lietuviškoji abėcėlė), vis dar susiduriama su valstybės institucijų pasipriešinimu. Tokia situacija neseniai susiklostė pil. Jaroslaw Wolkonowski atveju, kuris į fondą kreipėsi pagalbos po mūsų kampanijos „Turiu teisę į originalią pavardžių rašybą”. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. priėmė precedento neturintį sprendimą ir leido Jaroslaw Wolkonowski oficialiuose dokumentuose vardą ir pavardę rašyti su raide „ł“. Deja, netrukus po apylinkės teismo istorinio sprendimo šioje byloje Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti bylos nagrinėjimą, motyvuodama galimu viešojo intereso pažeidimu ir siekiu apsaugoti valstybinės lietuvių kalbos vartojimą visose viešojo gyvenimo srityse.

Atstovaujamas advokatės, bendradarbiaujančios su mūsų fondu, Jaroslaw Wolkonowski pateikė atsiliepimą į prokuratūros skundą. Šiame atsiliepime prieštaravo proceso atnaujinimui ir prašė jį atmesti. Jis taip pat nurodė, kad galimybė rašyti pavardes su diakritiniais ženklais tik LR pilietėms, susituokusioms su kitų šalių piliečiais, yra diskriminacinė ne lietuvių tautybės piliečių atžvilgiu. 

Mūsų manymu, sprendimas atnaujinti procesą buvo nepagrįstas ir pažeidė tautinei mažumai priklausančių lenkų tautybės asmenų teisę į gyvenimo privatumą. Vadovaujantis Teisingumo Teismo praktika, asmens vardo ir pavardės transkripcija originalia forma yra sudedamoji asmens tapatybės ir privataus gyvenimo dalis, saugoma pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnį. Nors chartijos 7 straipsnis tiesiogiai nėra susijęs su vardo ir pavardės apsauga, tačiau jis gina asmens privatų ir šeimos gyvenimą, identifikuojamą pagal šeimyninius ryšius (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. Sprendimą Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra atskleidęs, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnio pripažintų laisvių, atsisakymas pripažinti ir pakeisti valstybės narės piliečio vardą ir pavardę gali būti laikomas rimtu apribojimu, jei tokiam asmeniui sukels rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. 

Vis dėlto lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti ar Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys bei LR Vyriausybės nutarimo Nr. 424 „Dėl Asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir kituose dokumentuose taisyklių patvirtinimo” 19 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo kreipimusi siekta išsiaiškinti apribojimus ne lietuvių kilmės Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose vardus ir pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis ir kitose lotyniškose abėcėlėse, įskaitant lenkų kalbą, esančiais diakritiniais ženklais. Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nusprendė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas LR Konstitucinio Teismo nutarimas.

EFHR manymu, dėl šio Teismo sprendimo procesas neabejotinai užsitęs, o dalies tautinių mažumų atstovų vardų ir pavardžių rašymo pagal originalią formą klausimas liks neišspręstas. Deja, esant dabartinei teisinei padėčiai, tik dalis lenkų tautinės mažumos gali pasinaudoti teise į originalią vardų ir pavardžių rašybą. Šią padėtį dar labiau pablogino Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Jei teismas būtų nusprendęs nesikreipti į Konstitucinį Teismą, tai būtų reiškę, kad J. Wolkonowski būtų galėjęs savo vardą ir pavardę rašyti pagal lenkišką ortografiją, o tai būtų užbaigę bylos nagrinėjimą. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas turėjo pagrindo teigti, kad minėtos nuostatos yra galimai nesuderinamos su konstituciniu lygiateisiškumo principu (LR Konstitucijos 29 straipsnis).

Pažymėtina, kad daugeliui žmonių vis dar reikalinga Fondo teisinė pagalba ginant jų teises teismuose. Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė J. Wolkonowski palankų sprendimą, teikia vilties, kad ateityje valdžios institucijos pradės pripažinti teisę į originalią vardo ir pavardės formą lenkų kilmės Lietuvos piliečiams.

 

Susijęs įrašas

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…
Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

2023 m. gruodžio 28 d. paskelbtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, prieš…