Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas kelia sunkumų tautinių mažumų mokyklų mokiniams

Nuo 2013 m. tautinių mažumų mokyklų, iš jų ir lenkiškų mokyklų absolventai laiko suvienodintą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Šiais metais per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą buvo galimybė 20 minučių naudotis programinių autorių kūriniais, pateiktais elektroniniu formatu. Taip pat nuo 2018 m. galima remtis bet kuriuo mokyklinės programos autoriumi, o iki tol autorių sąrašas buvo ribotas.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) teigia, šiais metais valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino surinktų taškų vidurkis išaugo – praėjusiais metais jis siekė 39,8 taškus, o šiais metais – 42. Tačiau šis rezultatas nėra patenkinamas, nes šiais metais 23,5 proc. tautinių mažumų mokyklų abiturientų neišlaikė lietuvių kalbos ir literatūros egzamino (4,2% daugiau nei 2017 m.). Egzamino neišlaikė 7,8 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų. Pernai egzamino neišlaikė 19,3 proc. tautinių mažumų ir 10,5 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų. Daugumoje universitetų valstybinis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomasis priėmimo į universitetą kriterijus.

NEC tvirtina, visų dalykų pažymiai ir pusmečio vertinimai mokyklose, kuriose mokymas vyksta mažumų kalbomis, yra aukštesni nei mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, nors valstybinių egzaminų rezultatai yra silpnesni. NEC mano, kad mažumų mokyklose mokytojai galimai pervertina savo mokinių sugebėjimus, o dėl to mokinių lūkesčiai tampa nepagrįsti.

Pasak VšĮ „Europos žmogaus teisių fondo“ (EFHR), tokie rezultatai rodo, kad tautinių mažumų mokyklų mokiniams sunku prisitaikyti prie egzamino suvienodinimo ir kad pereinamasis laikotarpis buvo pernelyg trumpas.

Gimtosios (lenkų) kalbos egzaminą šiemet išlaikė 99,8 proc. abiturientų, gimtosios (rusų) – 97,2 proc. Lenkų kalbos egzaminą laikė 819 mokinių, o rusų – 248. Deja, tautinių mažumų gimtųjų kalbų egzaminas (tautinių mažumų mokyklose) nuo 2000 m. neturi valstybinio statuso, o egzaminas yra mokyklinio lygio. Gimtosios kalbos egzaminas nėra privalomasis, todėl jo rezultatas nebus įtrauktas į priėmimo į aukštąsias mokyklas konkursinį balą. Tik mokyklos taryba gali nuspręsti, ar gimtųjų kalbų egzaminas bus privalomas mokykloje.