Europarlamentarai siekia išsaugoti tautinių mažumų mokyklas Lietuvoje

2015 m. birželio 10 d. 60 visas politines frakcijas atstovaujančių Europos Parlamento (EP) narių iš 13 Europos Sąjungos šalių, pasirašė protesto laišką Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Algirdui Butkevičiui. Laiškas – protesto forma, susijusi su blogėjančia tautinių mažumų padėtimi Lietuvoje, ypač švietimo teisių apsaugos klausimu.

2015 m. birželio 11 d. Jungtinės tradicinių mažumų, tautinių bendruomenių ir kalbų grupės (Intergroup for Traditional Minorities, National Communities and Languages) posėdis buvo skirtas Lietuvos tautinių mažumų švietimo klausimui nagrinėti.

Jau minėtame protesto laiške europarlamentarai pirmiausia nurodė į tautinių mažumų mokyklų problemas, kylančias dėl mokymo įstaigų tinklų reorganizavimo ir optimizavimo proceso. Laiško autoriai jau įžangoje pareiškė, kad „bandymas likviduoti keliolika vidurinių mokyklų su tautinių mažumų dėstomąja kalba prieštarauja Europos Sąjungos požiūriui ir yra nesuderinamas su Bendrijos teisės dvasia. Lisabonos sutartis iškelia aiškų reikalavimą skatinti daugiakalbystę, daugiakultūriškumą ir daugiatautiškumą“. EP nariai taip pat ragino taikyti didesnę visų tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvos teritorijoje, teisių apsaugą.

Pasak 60 EP narių, Lietuva padarė didžiulę klaidą 2010 m. panaikinusi tautinių mažumų įstatymą, nes LR Seimas iki šiol negali priimti teisės akto, kuris reguliuotų tautinių mažumų teises, įskaitant švietimą, ir atitiktų tarptautinės teisės normas.

Be tokių problemų kaip vadovėlių gimtąja kalba nespausdinimas, tautinių mažumų mokyklų mokinio krepšelio finansavimo mažinimas, skaudžiu smūgiu tapo lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas – taip europarlamentarai apibūdino švietimo praktiką, kurią atlieka valstybinės institucijos, o Lietuvos veiksmai šioje srityje buvo pripažinti kaip diskriminuojantys dalies šalies piliečių atžvilgiu.

Laiško autoriai baigiamojoje dalyje ragino Lietuvos Vyriausybę „sustiprinti visų mažumų teisinę apsaugą ir nutraukti savo pastangas panaikinti švietimo įstaigas su mažumų dėstomąja kalba Lietuvoje“.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) jau ne kartą viešino straipsnius apie tautinių mažumų švietimo ir atitinkamų teisės aktų trūkumo problemas. EFHR neslepia esantys patenkinti, kad į šias problemas dėmesį atkreipė nemaža dalis EP narių, kurie išsiuntė oficialų laišką LR Ministrui Pirmininkui. Fondo atstovai tikisi, kad tarptautinis spaudimas prisidės prie tautinių mažumų, gyvenančių Lietuvos teritorijoje, situacijos gerinimo. Išsamiau apie ankstesnes tarptautinės bendruomenės pastabas ir tautinių mažumų teisių apsaugos problemas galima perskaityti čia.

EFHR