Europos Tarybos Trečioji rekomendacija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nutarimų įgyvendinimo Lietuvoje

Trečioji Europos Tarybos Patariamojo komiteto rekomendacija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos (angl. Framework Convention for the Protection of National Minorities, toliau TMAK) nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje buvo priimta 2013 m. lapkričio 28 d. ir paskelbta Europos Tarybos internetiniame tinklalapyje 2014 m. spalio 10 d. Dokumente, kuris nebuvo viešai skelbiamas plačiajai visuomenei daugiau nei metus po jo priėmimo, įvertinamas Lietuvos progresas įgyvendinant minėtąją konvenciją – sutartį, kurią Lietuva ratifikavo be išlygų 2000 m. kovo 23 d., – pagal pirmąją ir antrąją Lietuvos pateiktą valstybės veiklos ataskaitą.

Trečiojoje rekomendacijoje Patariamasis komitetas (nepriklausomi ekspertai, vertinantys konvencijai priklausančių valstybių pateiktas ataskaitas) pabrėžia keletą opiausių problemų, tokių kaip išbaigtos tautinių mažumų apsaugos teisinės bazės trūkumas. Nors 1989 – 2009 m. Tautinių mažumų apsaugos įstatymas užtikrino tam tikras šiai grupei priklausančių asmenų teises švietimo, kultūros ir mažumų kalbų vartojimo viešajame gyvenime, šio įstatymo nuostatos baigė galioti 2010 m. sausio mėnesį ir niekad nebuvo pakeistos naujomis, taip paliekant Lietuvos tautines mažumas be jokios konkrečios apsaugos. Komitetas apgailestauja, kad visi mėginimai priimti naują įstatymų paketą pakartotinai žlugo dėl to, kad Lietuvoje tokios jautrios sritys kaip tautinių mažumų kalbos vartojimas vis dar yra itin politizuojamos. Be to, neteisinga Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konvencijos interpretacija sąlygojo nepalankią nuomonę ir dėl paskutiniojo Tautinių mažumų apsaugos įstatymo projekto, kuris 2013 m. spalio mėn. buvo pateiktas tarpinstituciniam svarstymui Seime. Komitetas taip pat rekomendavo sudaryti glaudžius teisinius rėmus tautinių mažumų teisių apsaugojimui.

Patariamasis komitetas taip pat paragino Lietuvą neatidėliotinai imtis veiksmų švietimo sferoje. Komiteto nuomone, Lietuvos valdžia turėtų įsitikinti, kad mokyklos, kuriose dėstoma tautinių mažumų kalbomis, yra tinkamai pasiruošusios įgyvendinti naują švietimo reformą. Komitetas pabrėžė, kad paskutinioji švietimo reforma suvienodino lietuvių kalbos egzaminą ir pašalino tautinių mažumų kalbų egzaminą iš privalomųjų egzaminų sąrašo, dėl to dauguma tautinių mažumų grupei priklausančių absolventų pateko į dar nepalankesnę padėtį. Tai yra nesuderinama su TMAK nuostatomis. Komitetas taip pat pabrėžia, kad alternatyvus ugdymas (pavyzdžiui, papildomi kursai, šeštadieninės ir sekmadieninės mokyklos) turi tik papildyti, o ne pakeisti tautinių mažumų kalbas valstybinio švietimo sistemoje. Be to, alternatyvus ugdymas (Lietuvos matomas kaip adekvatus būdas mokyti(s) tautinių mažumų kalbų) reikalauja didesnių finansinių išteklių. Lietuva, anot Komiteto, turi dėti daugiau pastangų, kad mokyklos gautų atitinkamą kiekį vadovėlių (adekvačiai atspindinčių tautines mažumas ir jų vaidmenį šalies istorijoje) bei būtų užtikrinamas tinkamas gamtos mokslų mokytojų parengimas (Lietuvos Edukologijos Universitete tautinių mažumų kalbomis teikiamas tik filologinės krypties išsilavinimas).

Kalbant apie diskriminaciją, patariamasis Komitetas pažymėjo, kad Lygių galimybių kontrolerius nuolat gauna pranešimus apie pažeidimų atvejus, tačiau tik 10-15 bylų yra susijusių su rase, etnine tapatybe ir kalba. Nedidelį skundų kiekį Komitetas aiškina pakankamų žinių trūkumų arbo nepasitikėjimi šia institucija. Todėl Komitetas savo nuomonėje kreipėsi į Lietuvos valdžią dėl šių duomenų patikrinimo.

Kalbant apie tautinių mažumų kultūrų ir kalbų populiarinimą, Patariamasis komitetas išreiškė susirūpinimą dėl sumažėjusio susidomėjimo tautinių mažumų interesais. Remiantis naujausia Lietuvos ataskaita, Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas (specializuotas patariamasis valdžios organas atsakingas už teisės aktų projektų tautinių mažumų parengimą ir prisidedantis prie atitinkamų normų įgyvendinimo) buvo panaikintas, o jo įgaliojimus perėmė Kultūros ministerija. Šis pokytis sukėlė pasipiktinimą tarp tautinių mažumų atstovų, kurie mano, kad departamentas geriau atstovavo jų interesus nei kultūros ministerija, kuri daugiau dėmesio skiria kultūrai ir valstybinės kalbos populiarinimui nei atskiroms tautinių mažumų kultūroms ir jų problemoms.

Patariamasis komitetas taip pat išreiškia susirūpinimą dėl jau egzistuojančių viena kitai prieštaraujančių teisinių nuostatų, kurios efektyvų konvencijos principų įgyvendinimą padaro praktiškai neįmanomu. Pasak komiteto, viena opiausių problemų yra susijusi su tautinių mažumų kalbos vartojimą reguliuojančiomis nuostatomis bei Valstybinės kalbos įstatymu. Valstybinės kalbos įstatyme numatyta, kad oficialūs dokumentai simbolizuoja ryšį tarp dokumento turėtojo ir valstybės. Dėl šios priežasties, tautinių mažumų grupei priklausančių asmenų vardai ir pavardės tokiuose dokumentuose turi būti rašomi lietuviškos abėcėlės raidėmis. Patariamasis komitetas ankstesniu stebėjimo laikotarpiu pažymėjo, kad tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių rašymas yra aptariamas TMAK ir paragino Lietuvą laikytis 11-tojo Konvencijos straipsnio.

Patariamasis Komitetas taip pat išreiškė kritiką dėl tautinių mažumų riboto prieinamumo prie žiniasklaidos, pabrėžiant matomo pagerėjimo trūkumą nuo paskutinio stebėjimo laikotarpio. Laikas skirtas tautinių mažumų programoms buvo net sutrumpintas, o pačio programos transliuojamos mažiausiai palankiu laiku. Be to, kai kurios žiniasklaidos tautines mažumas pavaizduoja neigiamai. Pasak Komiteto, žurnalistai turėtų sudalyvauti mokymuose, kurie padidintų visuomenės informuotumą apie tolerancijos plėtros būtinybę, pagarbą ir abipusį supratimą visuomenėje.

Kas daugiau, pasak Komiteto, trūksta tinkamos pusiausvyros tarp tarp tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų dėl tautinių mažumų kalbų skatinimo iš vienos pusės, o jos siekiu skatinti oficialią kalbą iš kitos pusės. Teisės aktas apie oficialią administracinę kalbą įpareigoja administracinę valdžią naudoti tik lietuvių kalbą ir leidžia naudoti tautinių mažumų kalbas tik „neoficialių pokalbių“ metu teritorijose, kur gyvena tautinių mažumų visuomenės (nors praeityje buvo galima naudoti tautinių mažumų kalbas viešajame gyvenime šalia oficialios kalbos). Komitetas paragino Lietuvą išspręsti šią problemą, nes ji prieštarauja 10 Konvencijos straipsniui.

Tie patys teisės aktai numato, kad gatvių pavadinimai ir kiti ženklai gali būti užrašyti vien tik valstybine kalba. Vyriausiasis Administracinis Teismas reguliariai baudė vietines valdžias, kurios nepašalino dvikalbių lentelių su gatvės pavadinimais. Komiteto pažiūra, uždraudžiant naudoti dvikalbes lenteles, Lietuva „pažeidžia ne tik savo tarptautinius įsipareigojimus, bet ir ignoruoja simbolinę reikšmę, kuria tokia dvikalbystė sukuria integracijai“. Kas daugiau, tokie veiksmai padaro, kad tautinėms mažumoms priklausantys asmenys gali jaustis nepageidaujami Lietuvos visuomenėje. Komitetas taip pat sukritikavo Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimą priimtą 2011 m. liepos 8 d., kuriame Konvencija buvo pripažinta kaip „politinis dokumentas, o ne teisės aktas“, kuris neturi įpareigojančios galios. Komitetas priminė Lietuvos valdžioms, kad Konvencijoje yra teisiniai įsipareigojimai ir paragino Lietuvą laikytis 11.2 Konvencijos straipsnio.

Patariamasis Komitetas taip pat išreiškė susirūpinimą faktu, kad esantys teisės aktai dėl tautinių mažumų yra sau prieštaringi, todėl Konvencijos taisyklių įvedimas yra neįmanomas įgyvendinimui. Komiteto nuomone, prie labiausiai matomų problemų reikia priskirti taisyklių, reglamentuojančių tautinių mažumų ir oficialios kalbos naudojimo taikymą. Teisės aktas dėl oficialios kalbos apibrėžia, kad oficialūs dokumentai tai jungtis tarp dokumento valdytojų ir valstybės. Tad tautinių mažumų asmenų vardai ir pavardės turi būti užrašyti naudojant lietuviškos abėcėlės raides. Patariamasis Komitetas jau praėjusio stebėjimo laikotarpio metu pastebėjo, kad tautinių mažumų asmenų vardų ir pavardžių rašymas patenka į Konvenciją bei paragino Lietuvą laikytis 11 Konvencijos straipsnio.

TMAK 15-tuoju straipsniu Patariamasis komitetas kviečia Lietuvą didinti tautinių mažumų dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir su jais susijusių sprendimų priėmimo procesuose. Savo Trečiojoje rekomendacijoje Komitetas su apgailestavimu pabrėžia, kad buvo panaikinta Ministro Pirmininko patarėjo tautinių mažumų klausimais (Vyriausybės patariamasis organas tautinių mažumų politikos srityje) pareigybė. Taip pat, Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų skyriaus funkcijos buvo perkeltos Kultūros ministerijai, kuri turi mažiau įtakos aktualių sprendimų priėmimo procesams. Patariamasis komitetas taip pat primena Lietuvai, kad su tautinėmis mažumomis susiję klausimai neturi apsiriboti kultūra.

Politinių sprendimų formavimo procesuose valdžios institucijos turi atsižvelgti į kitas sritis, tokias kaip švietimas, kalba ir socialiniai reikalai. Ministrų komitetas taip pat mano, kad 5 % rinkiminis slenkstis yra per aukštas tautinių mažumų partijoms, dalyvaujančioms rinkiminėse kampanijose, ypač esant diskriminuojančiam draudimui vartoti tautinių mažumų gimtąją kalbą televizijoje ir radijo programose rinkiminės kampanijos metu.

Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF) pastebi, kad Trečiojoje Patariamojo komiteto rekomendacijoje net penkis kartus remiamasi Fondo pateiktomis išvadomis. Mes manome, kad tai galima laikyti Fondo kompetencijos ir profesionalumo, kuris nėra nepastebimas tokių tarptautinių organizacijų kaip Europos Taryba, įrodymu.

Trečioji Patariamojo komiteto rekomendacija pabrėžia tas pačias aktualias problemas, kurias mūsų Fondas taip pat išryškino savo Alternatyvioje NVO ataskaitoje dėl Tautinių mažumų konvencijos nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje: visapusiškai išbaigtos tautinių mažumų apsaugos struktūros trūkumas, nesutarimai dėl tautinių mažumų kalbos naudojimo tapatybės dokumentuose, komunikacijoje su valstybinėmis institucijomis ir topografinėje informacijoje, poreikis teikti daugiau paramos tautinėms mažumoms švietimo ir kultūros srityse bei taip pat skatinti aktyvesnį šios grupės dalyvavimą visuomenės gyvenime. EŽTF tikisi, kad Trečioji Patariamojo komiteto rekomendacija, kuri suteikia vertingą grįžtamąjį ryšį apie Lietuvos situaciją žmogaus teisių apsaugos klausimais, padės Lietuvos valdžios  institucijoms tinkamiau laikytis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos principų.

EFHR