Atsižvelgta į EFHR pastabas dėl 2013-2022 metų Valstybinės švietimo strategijos

Švietimas yra kiekvienos visuomenės pagrindas. Šiuolaikinės valstybės vis dažniau pasirenka mokymosi visą gyvenimą koncepciją, padedančią visuomenės nariams įgyti ir puoselėti socialinius įgūdžius, būtinus kiekvienos išsivysčiusios rinkos funkcionavimui. Tinkamas tam tikros veiklos sureguliavimas užtikrina sklandų ir efektyvų jos įgyvendinimą ateityje. Ne išimtis ir valstybės švietimo politika. Valstybė, apibrėždama bendriausias savo veiklos gaires, suteikiančias kryptingumą planuojamai veiklai, priima strategijas bei planus. 2013-08-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinę švietimo strategiją 2013-2022 metams.

Lygindamas naująją strategiją su anksčiau galiojusia 2003-2012 švietimo strategija, Europos žmogaus teisių fondas (toliau – EFHR) pasigedo vieno iš esminių ankstesnės strategijos tikslų – išsaugoti tautinę tapatybę (2003-2012 Valstybinės švietimo strategijos 5 straipsnio 5 punktas).   EFHR atkreipė dėmesį į naujosios strategijos 19.3 punkto formuluotę: „Kaimo mokyklų ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančių mokyklų tinklo pertvarką įgyvendinti atsižvelgiant į bendruomenių interesus, laikantis mokyklų efektyvumo ir socialinės atskirties mažinimo principo“ bei 23 punktą: „Lituanistinį švietimą numatoma įtvirtinti kaip humanistinio ugdymo – bendrųjų kultūrinių kompetencijų lavinimo, kūrybingo asmens bei visuomenės ugdymo pagrindą“. Visų pirma, tai, kad nėra tikslo išsaugoti tautinę tapatybę, nulemia švietimo politikos vykdymą neatsižvelgiant į tautinių mažumų kalbomis besimokančiųjų interesus, nors tokie žmonės sudaro ne mažą dalį asmenų, kuriems taikoma ši politika. Maža to, įtvirtinus lituanistinį švietimą kaip humanistinio ugdymo pagrindą, neturint tikslo išsaugoti tautinę tapatybę, reikštų pastarosios slopinimą ir gniuždymą. Naujojoje strategijoje Vyriausybė įtvirtino, kad kaimo vietovių ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančių mokyklų pertvarkymą galima vykdyti neatsižvelgiant į vaikų interesus, vadovaujantis efektyvumo ir socialinės atskirties mažinimo principu. Tai reiškia, kad mokykla, kurioje nėra pakankamai mokinių, gali būti pripažinta nenaudinga ir uždaryta, nepaisant vaikų interesų. Dėl šių ir kitų naujosios švietimo strategijos spagų EFHR išsakė savo nuomonę.

2013-12-23 Lietuvos Respublikos Seimas, patvirtino 2013-2022 metų Valstybinės švietimo strategijos projektą. Be abejonės į projektą buvo įtraukti ir EFHR pasiūlymai (19.3 punktas papildytas tikslu užtikrinti tautinės ir pilietinės tapatybės stiprinimą). Strategija papildyta didelę reikšmę turinčiu tekstu:  „Kaimo mokyklų ir tautinių mažumų kalbomis mokymą vykdančių mokyklų tinklo pertvarką įgyvendinti atsižvelgiant į bendruomenių, ypač vaikų, interesus, laikantis mokyklų efektyvumo ir socialinės atskirties mažinimo principo. Užtikrinti tautinės, pilietinės tapatybės stiprinimą, valstybinės lietuvių kalbos, tautinių mažumų gimtųjų kalbų ugdymo kokybę“.. Šių pakeitimų įtraukimas į projektą leidžia daryti išvadą, kad formuojant bendrą valstybės politiką yra atsižvelgiama į visų jos narių interesus. Tai suteikia galimybę sklandžiau ir efektyviau įgyvendinti naująją švietimo strategiją.

Susipažinti su 2013-2022 metų Valstybinės švietimo strategijos tekstu turite galimybę adresu:  http://www.efhr.eu/download/rozne/NUTARIMAS%20DEL%20VALSTYBINES%20SVIETIMO%202013%E2%80%932022%20METU%20STRATEGIJOS%20PATVIRTINIMO.pdf

EFHR