Lietuvos teisėtvarka varžo organizacijų veiklą kovoje su diskriminacija

Naujausias Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) sprendimas išduotas Europos Žmogaus Teisių Fondo (EFHR) atžvilgiu dar kartą patvirtina tarptautines ataskaitas apie menka žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje. Šį kartą administracinėmis bylomis užsiimančio vyriausiojo teismo Lietuvoje auka tapo organizacijos, ginančios žmogaus teises Lietuvoje. Teismo sprendimas aiškiai parodo, kad visų nevalstybinių organizacijų galimybė atstovauti žmogaus teises Lietuvos teisėtvarkoje yra aiškiai apribota.

2012 metų rugsėjo 17 dieną EFHR pateikė skundą Lygių galimybių kontolieriaus tarnybai (LGKT) dėl diskriminuojančio įmonės „Rojus group” darbo skelbimo, kuris buvo įkeltas į www.darbo.lt puslapį 2012 metų rugpjūčio 19 dieną. Iš skelbimo galėjome sužinoti apie tai, kad kreiptis dėl darbo yra kviečiamos merginos, „galinčios dirbti ir norinčios užsidirbti”. Lygių galimybių įstatymo 11 straipsnis „Diskriminuojantys skelbimai”, nustato kad „Skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnyba arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus”.

Nepaisant akivaizdaus įstatymo pažeidimo, kurį padarė „Rojaus group” skelbimo autorius, EFHR gavo atsakymą iš LGKT, kad tyrimas buvo nutrauktas dėl objektyvių duomenų trūkumo apie padarytą nusikaltimą bei pareiškė, kad EFHR ši neturi teisinio pagrindo šioje byloje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo kad pareiškėjas, t.y. EFHR, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog atstovauja konkretaus diskriminuojamo asmens interesus, o tai reiškia, kad EFHR veiksmai nėra fizinių ar juridinių asmenų procesinė atstovybė, todėl skundas buvo atmestas.

2013 metų lapkričio 7 dieną Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas priėmė galutinį sprendimą – atmetė Vilniaus Apygardos Adminstracinio Teismo sprendimą iš 2013 metų spalio 6 dienos bei EFHR skundą. LVAT nusprendė, kad EFHR neatstovavo konkretaus fizinio asmens, tad negali būti LGKT pateikto skundo subjektu. Sprendime taip pat nurodyta, kad visi teisiniai bei juridianiai asmenys gali pateikti skundą į LGKT, bet skundą dėl LGKT sprendimo į teismą gali pateikti tik asmenys, kurių interesai arba teisės buvo tiesiogiai pažeistos. LVAT teigia, kad nėra tokio įstatymo, kuris EFHR suteiktų teisę atstovauti viešųjų interesų net akivaizdžios diskriminacijos atveju. Tokia situacija apsunkina ne tik Europos Žmogaus Teisių Fondo, bet ir kitų Lietuvoje veikiančių organizacijų darbą. Iš kitos pusės, toks sprendimas yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvos teisėtvarkoje yra spragų, kurios užkerta kelią teisiniams veiksmams kovoje prieš diskriminaciją bei prieš žmogaus teisių pažeidėjus.

Bylos eiga aiškiai parodė kad Lietuvos teisėtvarkoje būtinos permainos. Negalime leisti, kad organizacijų pateikiami skundai ir bylos būtų atmetamos teismų vien dėl to, kad nėra nurodytas konkretus asmuo, kurio teisės buvo pažeistos. Sprendimo paieškos šioje situacijoje bus viena iš EFHR užduočių ateityje.

EFHR