Dvi EFHR laimėtos bylos prieš SKVC

Lietuvos Studijų kokybės vertinimo centras (toliau – SKVC) po kelių mėnesių susirašinėjimo palankiai išnagrinėjo Europos žmogaus teisių fondo (toliau – EFHR) argumentus dėl mokslinio laipsnio pripažinimo. Į Fondą kreipėsi du asmenys, kurie susidūrė su ES valstybėse narėse įgytų diplomų nostrifikavimo problema.

EFHR pateikė skundą SKVC dėl diskriminuojančio sprendimo, kuriuo nebuvo pripažintas Vokietijoje R.S. išduotas magistro diplomas. Iki šiol priimtuose sprendimuose SKVC nustatė, kad magistro laipsnis, kurį Vokietijoje įgijo Lietuvos pilietė R.S., atlikus Lietuvos aukštojo mokslo magistro kvalifikacijos palyginimo procedūrą, prilygsta tik bakalauro diplomui. Komisija savo sprendimą pagrindė tuo, kad Marburgo Pilypo universitete Rytų Europos istorijos ir anglų kalbos dalykai buvo užskaityti be baigiamojo egzamino (įvertinimas buvo perrašytas iš Lietuvos krikščionių kolegijos) (1992-1996 studijų metai), kuri tuo metu neturėjo aukštosios mokyklos statuso. Pagal Lietuvos įstatymus R.S. neturėjo teisės tęsti aukštojo mokslo, o Krikščionių kolegija neturėjo teisės vykdyti veiklos.

Klausimus, susijusius su profesinės kvalifikacijos pripažinimu, reglamentuoja Europos tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencija. Konvencija numato, kad procedūros ir kriterijai, taikomi vertinant ir pripažįstant kvalifikacijas, turi būti skaidrūs, bendri ir patikimi, o sprendimai dėl kvalifikacijos pripažinimo turi būti priimami remiantis atitinkama informacija apie kvalifikaciją, kurią pripažinti prašo asmuo.

Siekiant suteikti Europos Sąjungos piliečiams galimybę įsidarbinti ES valstybėje narėje be persikvalifikavimo, buvo įvesta Europinė kreditų kaupimo ir perkėlimo sistema (ECTS), leidžianti kiekvienam baigusiam aukštąjį mokslą dirbti pagal specialybę bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje. ,,Po 8 mėnesių susirašinėjimo su SKVC gavau atsakymą, kad mano magistro diplomas, įgytas Vokietijoje, Lietuvoje pripažintas tik bakalauro lygmenyje”, – pasakė R.S.

Europos žmogaus teisių fondas nesutikdamas su tokiu sprendimu, įsikišo ir suteikė R.S. nemokamą teisinę pagalbą.

SKVC palaikė Europos žmogaus teisių fondo poziciją ir pripažino R.S. Marburgo Pilypo universitete įgytą magistro laipsnį.

,,Esu labai dėkinga advokato padėjėjai Evelinai Baliko ir Europos žmogaus teisių fondui už jų palaikymą ir pastangas padėti man (Lietuvos pilietei) apginti savo teises”, – Centrui paskelbus palankų sprendimą, savo džiaugsmo neslėpė R.S.

Šiuo metu R.S. dirba tarptautinėje organizacijoje, kuri neturi jokių abejonių dėl jos išsilavinimo, įgyto Vokietijoje. Nostrifikavusi diplomą, ateityje galės ieškoti darbo Lietuvoje ,,Diplomo pripažinimas gali būti reikalingas ateityje, jeigu gausiu įdomų darbo pasiūlymą gimtojoje šalyje.”

Tačiau su sudėtingesne problema susidūrė Lietuvos pilietė J.S., kuriai SKVC atsisakė pripažinti bakalauro laipsnį, įgytą toje pačioje Lietuvos krikščionių kolegijoje, ir magistro laipsnį, įgytą 2000 metais Karlstado universitete Švedijoje (Karlstads Universitet). Nepaisant to, kad J.S. baigė vienerių metų išlyginamąsias studijas, SKVC savo sprendimą pagrindė tuo, kad J.S. įgijo bakalauro laipsnį LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje (LCC International University), kuris jos studijų metu neturėjo licencijos vykdyti švietimo veiklą.

EFHR neliko abejingas tokiam SKVC sprendimui ir pradėjo ginti J.S., pateikdamas papildomus įrodymus, t.y. Karlstado universiteto, LCC tarptautinio universiteto, LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei Švedijos Akademinio informacijos centro pažymas. Centras atlikęs aukščiau nurodytų dokumentų analizę ir išnagrinėjęs EFHR argumentus, pripažino, kad Švedijoje įgytas diplomas prilygsta Lietuvos magistro diplomui.

Studijų trukmės, pažymėjimų, diplomų ir mokslinių laipsnių, gautų kitoje Europos regiono šalyje, pripažinimas yra svarbi valstybių narių priemonė skatinti akademinės aplinkos mobilumą.

Išsilavinimas yra žmogaus teisė, o aukštasis mokslas kaip priemonė siekti žinių ir jų plėtimo yra išskirtinis kultūrinis ir mokslinis turtas ne tik individui, bet ir visai visuomenei.

Be to, diplomų nostrifikavimo ir kvalifikacijos pripažinimo klausimus taip pat reglamentuoja ES teisė, kuri užtikrina laisvą asmenų judėjimą. Nors kvalifikacijos pripažinimas yra kiekvienos ES valstybės pareiga, tačiau kiekviena valstybė turi laikytis ES teisės aktų ir neriboti laisvo asmenų judėjimo be teisinio pagrindo. ES veikimo sutarties 165 straipsnis numato, kad reikia skatinti studentų ir dėstytojų judėjimą, inter alia skatinant akademinį diplomų ir studijų trukmės pripažinimą.

Europos Sąjunga prisideda prie aukštos kokybės švietimo plėtros, skatindama valstybių narių bendradarbiavimą ir esant būtinybei, remdama ir papildydama jų veiksmus, pilnai gerbdama valstybių narių atsakomybę už mokymo turinį ir švietimo sistemų organizavimą, o taip pat kultūrų ir kalbų įvairovę.

EFHR ragina visus, susidūrusius su teisinėmis problemomis, ypač dėl ES įgyto diplomo nostrifikavimo, kreiptis į EFHR. Aukščiau pateikti pavyzdžiai liudija tai, kad verta reikalauti savo teisių.

EFHR