Vaneta Banel vs. Lietuva

2013 m. birželio18 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė savo sprendimą, pagal kuri pareiškėja Vaneta Banel (Waneta Banel) laimėjo bylą prieš Lietuvą. Byla buvo susijusi su Vanetos sūnaus Edgaro mirties aplinkybėmis dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir jos įmonės „Naujamiesčio būstas” aplaidumo.

Tragiška nelaimė įvyko 2005-ųjų birželio 6 -ąją. Edgar – Vanetos Banel sūnus – žaidė su kitais vaikais šalia daugiabučio namo, kuriame gyveno. Žaisdami apleistame name, trys vaikai išėjo į balkoną, kuris neišlaikęs  jų svorio ir sugriuvo. Trylikametis berniukas nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje, o jo draugai V.J ir A.B buvo paguldyti į ligoninę. Tą pačią dieną policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pareiškėja reikalavo 3 000 000 litų kompensacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės už moralinę žalą ir padengti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Vaneta Banel argumentavo tai tuo, kad jos sūnus mirė, nes savivaldybės pareigūnai nepasirūpino apleisto namo būkle. Tokia savivaldybės pareiga numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 42 straipsnyje.  2007 metų spalio 11 dieną Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą. Sprendimas buvo motivuotas tuo, kad dėl įvykusių pasikeitimų Vilniaus savivaldybėje bei „Naujamiesčio būstas“ įmonėje tarp 1999 m. ir 2005 m., negalima surasti kaltininkų. Be to, remiantis Baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 5 dalimi, nutarė, kad juridinis asmuo, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė bei „Naujamiesčio būstas“ įmonė, negali būti baudžiamosios veiklos subjektu. Šis  prokuratūros sprendimas buvo apskųstas. 2009 metais Vilniaus rajono apylinkės teismas nutraukė tyrimą nenustačius konkretaus kaltininko.

Po kelių metų varginančio bylinėjimosi Vaneta Banel kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Strasburgo teismas susipažinęs su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis, nustatė, kad savivaldybės institucijos pažeidė nacionalinės teisės aktus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnį. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (3K-7-365/2005) bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo (21-421-253/2010) sprendimais ir pripažino savivaldybės kaltę dėl įstatymų numatytų pareigų  nevykdymo.

EŽTT atkreipė dėmesį į Baudžiamojo kodekso 229 straipsnį (Tarnybos pareigų neatlikimas) ir į Civilinio kodekso 6.250 straipsnį bei priteisė vilnietei beveik 70 tūkst. litų neturtinei žalai ir beveik 30 tūkst. litų turtinei žalai atlyginti.

EFHR