Rasistiniai išpuoliai negali būti toleruojami!

Prieš mėnesį pasibaigusios 2012 m. vasaros olimpinės žaidynės Londone „išgarsino” keletą Lietuvos sirgalių. Vienas iš jų, Lietuvos pilietis P. L., buvo  nubaustas 11 tūkst. litų bauda už tai, kad kurstė rasinę neapykantą skleisdamas beždžiones imituojančius garsus ir rodė nacistinius gestus.

Tuo tarpu dėl kito krepšinio aistruolio įžūlaus elgesio tyrimas užtruko, nes policijai vis dar nepavyksta surasti kaltininko.  Pastarasis sudomino britų žiniasklaidą, nes krepšinio rungtynių tarp Lietuvos ir Argentinos metu iškėlė ištiestą dešinę ranką, tokiais gestais pasveikindamas du juodaodžius tvarkos prižiūrėtojus . Ištiesto dešinės rankos iškėlimas – tai nacių laikais įprastas pasisveikinimo būdas. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje bet koks nacistinės Vokietijos nusikaltimus palaikantis elgesys yra griežtai baudžiamas.

Lietuvoje, nors ir numatyta baudžiamoji atsakomybė už rasinės neapykantos kurstymą, tačiau neretai nei žiniasklaida, nei visuomenė, net patys policijos pareigūnai nekreipia dėmesio į tokio pobūdžio „išsišokimus”. Laimei Europoje tokie „veikėjai” sulaukia atitinkamos teisėsaugos institucijų reakcijos.

Siekiant apginti viešąjį interesą, dėl šio incidento į Generalinę Prokuratūrą kreipėsi tiek Žmogaus teisių stebėjimo institutas (toliau – Institutas), tiek Europos Žmogaus Teisių Fondas.

Fondas, kaip organizacija, aktyviai veikianti žmogaus teisių labui, negali likti abejinga rasistiniams išpuoliams. Savo pareiškime Fondas  remiasi LR Konstitucija bei tarptautiniais teisės aktais, t. y. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Tarptautinių politinių ir pilietinių teisių paktu, 2008-11-28 Europos Sąjungos Tarybos sprendimu 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis. Visi minėti teisės aktai numato, kad kiekvienas žmogus turi teisę į saviraiškos laisvę. Tačiau Fondas atkreipia dėmesį, jog naudojantis minėta teise, atsiranda ypatingos pareigos ir ypatinga atsakomybė. Teisė reikšti savo įsitikinimus bei pažiūras negali būti absoliuti, jei ja siekiama kurstyti viešą smurtą, neapykantą nukreiptą prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį.

Fondas pabrėžia, kad į tokius rasistinius, neapykantą kurstančius veiksmus reikia operatyviai reaguoti, kad kaltininkai būtų laiku nustatyti ir patraukti atsakomybėn. Tik tada bus galima  sustabdyti asmenų nebaudžiamumo jausmą už savo poelgius.

Todėl kiekvienas demokratinės ir teisinės valstybės pilietis neturi likti abejingas tokiems išpuoliams ir esant galimybei pranešti apie tokio pobūdžio incidentus teisėsaugos institucijoms.

Europos Žmogaus teisių Fondas