Pavardėms – ne, įmonių pavadinimams – taip!!!

Europos Žmogaus Teisių Fondas pateikė 5 paraiškas Valstybinei Kalbos Inspekcijai su prašymu paaiškinti, kodėl imonių pavadinimai (kaip lietuviškų taip ir nelietuviškų),  transporto priemonių registracijos numeriai, turistiniai užrašai, o taip pat banderolės ant akcizais apmokestinamų prekių (kaip cigaretės ir alkoholis) gali būti sudaryti iš raidžių, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje. Motyvuojant valstybinės kalbos apsaugos svarbą, Fondas prašė pakeisti iškilusią situaciją.
Šiuo atveju buvo siekiama nustatyti ar Valstybinė Kalbos Inspekcija išdrįs pripažinti, kad nelietuviškų raidžių vartojimas nedaro grėsmės lietuvių kalbai. Reikia priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 21 dienos nutarime, pastebėjo, kad „jeigu teisės normos nustatytų, kad vardai ir pavardės tų Lietuvos Respublikos piliečių pase būtų parašytos kitomis negu lietuviškomis raidėmis, tai reikštų ne tik konstitucinio valstybinės kalbos principo paneigimą, bet ir valstybinių įstaigų, savivaldybių, kitų įmonių, įstaigų ir ogranizacijų veiklos pažeidimą“.

Tuo pačiu  nelietuviškos raidės pvz. „kaip įmonės pavadinimas, registracijos numeriuose arba banderolėse, taipogi turėtų  „paneigti konstitucinį valstybinės kalbos principą, o taip pat valstybinių įstaigų, savivaldybių, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų veiklos pažeidimą“. Tuo labiau, kad valstybės tarnautojai dažniau susiduria su įmonėmis, negu su piliečiais, o daugiau nei vienas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas turi banke sąskaitą, su „w“ raide.

Verta pažymėti, kad naudoti  neegzistuojančias lietuviškoje abėcėlėje raides leido pati Kalbos Inspekcija pagal reglamento pritaikymą. Valstybinės Kalbos įstatymas lakoniškai nurodė jai reguliuoti raidžių naudojimo mastą. Todėl Fondas apkaltino, kad sutikdama naudoti nelietuviškas raides Inpekcija viršijo savo kompetencijos ribas.

Atsakydama į pareiškimą dėl banderolių ant akcizais apmokestinamų prekių Inspekcija parašė, kad Valstybės Dokumentų Technologinės Apsaugos Tarnyba patvirtina, kad esamos apyvartoje saugiųjų dokumentų blankų serijos yra žymimos lietuviškos abėcėlės raidėmis, o „Fondas nepateikė jokio pavyzdžio, nurodančio šios normos pažeidimą“. Verta visgi atkreipti dėmesį į tai, kad pavyzdžiai yra, Inspekcija tiesiog atitinkamai neišnagrinėjo esamos situacijos (banderolės nuotrauka iš „W“ – žemiau). Atsakydama į pareiškimą dėl nelietuviškų įmonių pavadinimų, Inpekcija cituoja atitinkamą teisės normą, kad juridinių asmenų originalūs pavadinimai nėra verčiami į lietuvių kalbą. Tačiau mūsų pastaba, kad ši norma, leidžianti neversti pavadinimų, nereiškia automatiškai, kad tie pavadinimai gali būti sudaryti iš neegzistuojančių lietuviškoje abėcėlėje raidžių, buvo suignoruota.

Tuo tarpu atsakydama į Fondo paraišką dėl transporto priemonių registracijos numerių, Inspekcija pabrėžė, kad skaičių ir raidžių derinys ant automobilių registracijos numerių nėra  žodžiais, todėl neįeina į valstybinės kalbos apsaugos sritį, o tai reiškia, kad išvardyti automobilių registracijos numeriai gali būti sudaryti iš bet kokių lotynų abėcėlės raidžių arba iš taip vadinamos kursyvos (mašinraščio).

Europos Žmogaus Teisių Fondo manymu, toks Valstybinės Kalbos Inspekcijos teisės interpretavimas yra klaidingas ir todėl mes ketiname paduoti ją į teismą.

Kreipiames su prašymu siųsti mums banderolių ant cigarečių, alkoholio, registracijos numerių, įmonių pavadinimų nuotraukas, kurie yra sudaromi iš nelietuviškų raidžių. Iš anksto dėkojame už Jūsų pagalbą.

Apie tolimesnius įvykius informuosime.

Vertė Božena Šafranovič-Lis