IMG-20160421-WA0007Balandžio 20-21 d. Hagoje vyko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiosios komisarės tautinių mažumų klausimais Astrid Thors rengiama konferencija, skirta paminėti 20-asias Hagos rekomendacijų tautinių mažumų švietimo teisių klausimais sukaktuves.

Dar prieš mėnesį, susitikimo su ESBO vyriausios komisarės tautinių mažumų klausimais atstovais Vilniuje metu, VšĮ “Europos žmogaus teisių fondas” (EFHR) gavo asmeninį pakvietimą dalyvauti konferencijoje. EFHR konferencijoje atstovavo advokato padėjėja Evelina Baliko.

Konferencijos metu valdžios, švietimo, nevyriausybinio sektoriaus ir tarptautinių organizacijų ekspertai pristatė aktualiausias tautinių mažumų švietimo teisių problemas, švietimo sistemų reformas ir Hagos rekomendacijų įgyvendinimo pavyzdžius.

Darbo grupėje, skirtoje aptarti švietimo sektoriaus reformas ir įvairovės išsaugojimą, pristatyti Moldovos ir Slovakijos pavyzdžiai, diskusijos metu detaliai išnagrinėta Suomijos švietimo sistema kaip gerosios praktikos pavyzdys, kuri įtraukia į sprendimo priėmimo procesą aktyvią vietinę bendruomenę, tėvų ir tautinių mažumų atstovus.

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė pristatė ir Lietuvos vykdomą švietimo reformą, akcentuodama įgyvendintus žingsnius – suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą, siekį kuo geriau integruoti tautines mažumas ir padėti jiems tapti konkurencingais darbo rinkos žaidėjais. Ministerijos atstovė pabrėžė mokinio krepšelio ir mokytojų atlyginimų skirtumą, skiriamų lietuvių ir tautinių mažumų kalba ugdančiose mokyklose. Deja, buvo nutylėtos iki šiol aktualios problemos – tautinių mažumų, tėvų ir visuomenės neįtraukimas į reformos procesą, dialogo stoka, nuolatiniai tautinių mažumų protestai dėl tinkamų vadovėlių ir pereinamojo etapo stokos, besitęsiantys teisminiai ginčai dėl vykdomos mokyklų akreditacijų ir nesikonsultavimo su visuomene.

Konferencijos dalyvių nuomone, atsižvelgiant į skirtingas valstybių patirtis ir įvairias problemas tautinių mažumų švietimo srityje, svarbiausiu elementu, užtikrinančiu visų visuomenės grupių interesus ir teises, lieka dialogas, tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir teisės aktų įgyvendinimas įtraukiant pažeidžiamiausias grupes į priimamų sprendimų svarstymą ir sąmoningumas. Vertinant Lietuvos situaciją tautinių mažumų švietimo srityje tinkamiausia tampa Kálmán Petőcz, Slovakijos Helsinkio komiteto atstovo, citata išsakyta konferencijos metu, kad “Slovakijoje viskas atrodo gražu ant popieriaus”.

EFHR nepaisant egzistuojančių ir iki šiol neišspręstų tautinių mažumų švietimo problemų, džiaugiasi galimybe dalyvauti aukščiausio lygio konferencijoje, o taip pat faktu, kad ir Lietuvos institucijų atstovai, dalyvaujantys konferencijoje diskutuoja apie kryptis, kuriomis turėtume judėti siekdami pavyzdinio demokratinio modelio, kuriame gerbiamos tautinių mažumų teisės. Manytina, kad tik dialogas tarp valdžios institucijų, įvairių visuomenės grupių ir aktyvus jų įtraukimas padės išspręsti tautinių mažumų problemas Lietuvoje, kurias ne kartą pabrėžė tiek tarptautinės organizacijos, tiek EFHR savo ataskaitose.

 Konferencijos vaizdo medžiaga:

EFHR