Įstatymo projektas „liberalizuojantis“ asmenvardžių rašybą problemos nesprendžia

Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas ir socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame numatoma liberalizuoti asmenvardžių rašybą.

Atžvelgiant į asmenų migraciją, daugėjant asmenų, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, projekto autoriai siūlo užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis. Projektą parengti neabejotinai paskatino 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo sprendimas, kuriame aiškinama, kad asmenvardžių rašyba Lietuvos Respublikos piliečio pase yra kalbotyros klausimas (http://lt.efhr.eu/2014/03/06/asmenvardziu-rasybos-reglamentavimas-valstybines-lietuviu-kalbos-komisijos-rankose/). Pagrindinį vaidmenį šioje srityje atlieka Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra valstybinės kalbos politikos gairių nustatymas.  Be to, į VLKK nuomonę turi būti atsižvelgiama visada, kai yra sprendžiamas asmenvardžių rašybos pasuose klausimas.

Pagrindinis įstatymo tikslas yra užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę.

Pagal įstatymo projektą asmens vardas ir pavardė rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau numatomos ir išimtys. Išimtys taikomos svetimšaliams ir asmenims be pilietybės, o taip pat Lietuvos piliečiams, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje.

Verta pabrėžti, kad jeigu asmuo, siekiantis autentiško asmenvardžių rašymo neišsaugojo dokumentų, patvirtinančių originalią jo asmenvardžių rašybą, galimybes, kad jo prašymas bus patenkintas, nėra.

Nepaisant to, įstatymo projektas nesprendžia tautinių mažumų problemos.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) jau ne kartą informavo dėl nelietuviškų asmenvardžių rašybos, kuri kurie  EFHR ir VLKK nuomone nėra lietuvių kalbos sistemos dalis, tad jie neturėtų būti lietuvinami.  (http://lt.efhr.eu/vardas/)

Lietuva ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri užtikrina tautinių mažumų atstovams „teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo mažumos kalbą“.

EFHR