EFHR primena apie tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos srityje Pagrindų konvencijos įgyvendinimo kontekste

Atsižvelgiant į pastaruoju metu vykstančias diskusijas dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų tautinių mažumų apsaugos srityje, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) norėtų priminti, kad 2000 metais Lietuva be jokių išlygų ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

2012 metais Europos Tarybos Ministrų komitetas, atsakingas už Pagrindų konvencijos įgyvendinimo stebėseną šalyse-narėse, Lietuvoje pastebėjo trūkumų, susijusių su Konvencijos nuostatų nevykdymu (nutarimas CM/ResCMN(2012)19). Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybė iki galo nesilaiko mažumų apsaugos standartų, įtvirtintų Pagrindų konvencijoje, nors tautinių mažumų padėties gerinimas išlieka valstybės vidaus politikos pareiga.

Atsižvelgiant į tai, EFHR norėtų priminti apie rekomendacijas, pateiktas Rezoliucijoje bei dar kartą pabrėžti Lietuvos pareigą vykdyti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių apsaugos srityje. Tai ypatingai svarbu prisimenant neseniai skaitytą LR Prezidentės pranešimą Europos Parlamente (http://lt.efhr.eu/2014/01/16/efhr-neigia-prezidentes-d-grybauskaites-skelbiama-informacja/).

Pagrindinė Komiteto kritika buvo nukreipta į bendrą Vyriausybės požiūrį mažumų klausimu. Lietuvoje nėra aiškių teisės normų dėl tautinių mažumų apsaugos srityje, o Tautinių mažumų įstatymas vis dar nėra priimtas. Kai kurios esminės Pagrindų konvencijos nuostatos, susijusios su tautinių mažumų kalbos naudojimu viešoje erdvėje, iki šiol nėra įgyvendintos. Reikia pabrėžti, kad netgi kai kurie Lietuvos teismų sprendimai prieštarauja Konvencijos nuostatoms.

Pagrindų konvencija nėra pilnai įgyvendinama ir Lietuvos švietimo sistemoje. Tautinių mažumų mokyklos susiduria su daugybe problemų, siekdamos gauti lėšų arba kitų šaltinių, būtinų kuriant tinkamas mokymosi sąlygas,  taip pat finansinę paramą.

Be to, Lietuvos visuomenėje trūksta švietimo žmogaus teisių srityje bei skatinančio įvairovę visuomenėje. Romų bei žydų tautybės asmenys, imigrantai bei prieglobsčio ieškantys užsieniečiai dažnaisusiduria su neapykanta ir priešiškumu visuomenėje. Pavyzdžiui, romų mažumos atstovai susiduria su problemomis įsidarbindami, norėdami mokytis, gauti būstą ar kreipdamiesi į sveikatos apsaugos įstaigas.

Pabrėžiama, kad nepaisant tiesioginės diskriminacijos draudimo, Lietuvos visuomenėje vis dar juntama diskriminacija dėl tautinių mažumų atstovų gimtosios kalbos vartojimo. Jų dalyvavimas sprendimų priėmime, Pagrindų konvencijos kontekste irgi turi spragų ir yra nepakankamas. Dėl šių priežasčių EFHR mano, kad diskriminacija vis dar išlieka aktualia ir pavojinga problema Lietuvos visuomenėje.

Komiteto rezoliucijoje akcentuojamas poreikis skubiai priimti teisės aktus, kuriais remiantis būtų įgyvendintos Konvencijos nuostatos bei padidintos pastangos siekiant saugoti tautinių mažumų teises. EFHR nori atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos visuomenę sudaro didelė tautinių mažumų dalis (apie 16 proc.) ir jų atstovai neturi būti laikomi antrarūšiais piliečiais. Minėtos problemos turi būti sprendžiamos.

Be to, būtina priminti, kad 2000 m. Lietuvos ratifikuota Pagrindų konvencija yra įpareigojantis tarptautinis dokumentas, kurio nuostatos turi būti vykdomos. Lietuva privalo atitinkamai ir efektyiai nukreipti vidinę politiką, kad būtų pasiekti Pagrindų konvencijos tikslai.

Jeigu šalis nori atitikti Europos žmogaus teisių standartus ir būti patikima partnerė tarptautinėje arenoje, privaloma atsižvelgti į ataskaitoje nurodytus įspėjimus ir neignoruoti tautinių mažumų klausimų.

EFHR