Teismai ir toliau pildo dėl įstatymo leidėjo delsimo esančias spragas

2014 m. Konstitucinis Teismas nurodė, jog tam tikrais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes gali būti vartojamos ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raidės, bet ir lotyniško pagrindo rašmenys. Nepaisant to, šiuo metu Lietuvos teisinis reglamentavimas numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, nenurodant jokių tokios teisės normos išimčių. Nors yra parengti keli alternatyvūs įstatymo projektai, atveriantys kelią vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis mišrioms šeimoms, visgi šie jau ilgą laiką dūla Seimo stalčiuose – atitinkamų įstatymų projektai atidėliojami jau nebe pirmą sesiją. 

Toks įstatymo leidėjo delsimas privertė asmenis imtis iniciatyvos patiems. Nuo 2015 m. jie, padedami Lietuvos teismų bei Europos žmogaus teisių fondo, įgyvendina savo teisę į vardą bei privatų gyvenimą tiek pagal tarptautinius įsipareigojimus, tiek ir pagal nacionalinės teisės aktus. Teismas vienoje iš pirmųjų asmenvardžių rašybos bylų konstatavo, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybės skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), be to pareiškėjams vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.

Nuo pirmojo teismo sprendimo praėjus beveik keturiems metams, o parlamentarams toliau atidėliojant teisės aktų priėmimą, teismas ir toliau pildo įstatymo leidėjo spragas. Naujausiu teismo sprendimu, paskelbtu 2019 m. sausio 10 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (Vilniaus CMS) buvo įpareigotas santuokos sudarymo įraše nurodyti įrašyti Pareiškėjos, su Austrijos piliečiu sudariusios santuoką Lietuvos pilietės, pavardę originalia jos rašyba – Frauwallner. Teismo vertinimu, draudimas įrašyti pareiškėjos pavardę su raide „w“ yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos patirtų pareiškėja neišdavus jai santuokos sudarymo įrašo jos pasirinkta vyro pavarde ,,Frauwallner“. Draudimas įtraukti į apskaitą pareiškėjos pasirinktą vyro pavardę su raide ,,w“, t. y. ,,Frauwallner“, taip pat sudarytų prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą, teisės į vardą pažeidimą.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Taigi, Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis.

Šiuo metu dėl originalios asmenvardžių rašybos mišrioms šeimoms neprieštarauja nei Valstybinė lietuvių kalbos komisija, nei Civilinės metrikacijos skyriai. Anot VLKK, asmenvardžių rašybos išimtys ir draudimai niekaip negali būti susiję su viešąja tvarka, neva ginant susiformavusią lietuvių kalbos kalbinę kultūrą. Tačiau dėl egzistuojančios teisinio reguliavimo spragos tokios situacijos sprendžiamos vis dar išimtinai teisminiu keliu. Nekeičiant šiuo metu galiojančių įstatymų šalis kelia galimą pavojų savo piliečiams, kurie gali susidurti su administraciniais sunkumais bei kitais nepatogumais – pvz. nuolatiniu aiškinimu, kodėl tos pačios šeimos vaikai ir tėvai turi skirtingas pavardes.