Dar vienas EFHR laimėjimas kovojant dėl teisės į originalią pavardžių rašybą

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių (CMS) įrašyti pavardę su raide „W“ („Wojcik“) tiek lietuvės, ištekėjusios už Lenkijos piliečio, santuokos sudarymo įraše, tiek jų nepilnamečių vaikų gimimo įrašuose. Sprendimas jau yra įsiteisėjęs. 

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2015 m. Jamaikoje susituokė su pareiškėju, kuris yra Lenkijos pilietis. Šeima keletą metų gyveno Jungtinėje Karalystėje, ten pareiškėjams gimė du vaikai. Vėliau šeima persikėlė gyventi į Lenkiją, tenai gyvena ir dabar. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekė, kad po jų santuokos sudarymo, pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų pavardės būtų užrašytos originalia forma su raide „W“, tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjas. Toks pareiškėjų prašymas buvo grindžiamas tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant pareiškėją ir vaikus, ir noru, kad visi šeimos nariai turėtų tokią pačią pavardę. 

Originali pareiškėjo pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „W“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau dėl tarptautinių teismų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių, pareiškėjų prašymas, Teismo manymu, nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste.

Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika, asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. Be to, Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos SESV 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007-09-11 sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Aptariamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas priminė, kad Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas, išnagrinėjęs pareiškėjo Leonids Raihmans prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „Leonid Raihman“, 2010-10-28 sprendime (byloje Raihman prieš Latviją) pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą, nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises.

Iš aptartos jurisprudencijos matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis, o valstybės kišimasis į jį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašybą, gali būti atliekamas tik kada tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Teismas taip pat pažymėjo, jog visuotinai žinoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „W“, o tai iš esmės patvirtina, jog tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas darytų neigiamą įtaką valstybinės kalbos statusui arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Pažymėtina, jog 2007 m. EŽTT Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą (arba, kaip kad nagrinėjamu atveju, pavardę).

Pastebėtina, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pareiškėjų prašymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl neturėtų būti leidžiama įrašyti pavardę su lietuvių kalboje nenaudojama raide „W“. Tačiau komisija savo išvadose dėl Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektų, teiktose Seimui, yra pasiūliusi galimybę taikyti išimtis leidžiant rašyti su užsieniečiais santuoką sudarančių ir jų pavardes paimančių Lietuvos Respublikos piliečių, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardes lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjai galėtų patirti.

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) teikia teisinę pagalbą asmenims, susiduriantiems su originalios asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose problema. Teisinę pagalbą teikia EFHR teisininkai ir advokatai iš žinomų, su Fondu bendradarbiaujančių, advokatų kontorų. Teisinė pagalba apima konsultacijų teikimą, dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme. Susidomėjusius kviečiame registruotis el. paštu info@efhr.eu , telefonu + (370) 691 50 822.