2021/05/26

Apie tautinių mažumų teises, diskriminaciją ir ateities vizijas EFHR konferecijoje

Ar visuomenė pažįsta ir priima tautines mažumas? Ar lietuviai norėtų gyventi ir dirbti su lenkais, rusais, romais? Ar įmanomas priekabiavimas dėl tautybės, kaip jį atpažinti? Kaip Europos Taryba, ESBO, JTO ir kitos institucijos užtikrina tautinių mažumų teises? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome konferencijoje „Lietuvos tautinių mažumų situacija nacionalinės ir tarptautinės teisės kontekste“, kurią EFHR surengė savo veiklos 10-mečio proga.

Organizacija savo jubiliejaus proga sulaukė sveikinimų iš Arturo Liudkovskio, LR premjerės patarėjo tautinių mažumų klausimais bei Lenkijos Respublikos Konsulės Lietuvoje Irminos Szmalec. Abu garbingieji svečiai pabrėžė didžiulį EFHR indelį į tautinių mažumų teisių stiprinimą, visuomenės švietimą ir tarpinstitucinį bei tarptautinį bendradarbiavimą.

Konferencijoje savo pranešimus pristatė žinomi Lietuvos ir užsienio ekspertai.

Apie Lietuvos tautinių mažumų politiką pasakojo Vaiva Vėželytė-Pokladova iš Tautinių mažumų departamento prie LR Vyriausybės. Specialistė pristatė ir kuriamą Kultūros ir kūrybiškumo plėtros programą, kurios pagrindinis uždavinys – skatinti visapusišką tautinių bendruomenių integraciją. Lietuvos tautinių mažumų padėtį pristatė dr. Monika Frejutė-Rakauskienė iš Lietuvos socialinių mokslų centro, kurios pranešime nurodomi visuomenės nuomonių tyrimų rezultatai ir tautinių mažumų atstovų dalyvavimo darbo rinkoje problematiką.

Hab. dr. Elżbieta Kuzborska-Pacha, ESBO Vyriausiojo tautinių mažumų reikalų komisaro atstovė, pristatė ESBO gaires, kurios numato tautinių mažumų teisių užtikrinimą ir bendruomenių pozicijos stiprinimą visuomenėje.

Apie diskriminacijos tautiniu pagrindu apraiškas pasakojo LR Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, kuri nurodė, jog vien 2020 m. tarnyba gavo 85 skundus dėl diskriminacijos rasės/tautybės/kalbos/kilmės/etninės priklausomybės/pilietybės pagrindu. Šis skaičius, deja, nenurodo realios padėties, nes dažnai diskriminaciją patiriantys asmenys nemoka jos atpažinti arba bijo tokius atvejus skųsti.

Europos ir tarptautinės teisės ekspertas dr. Łukasz Wardyn (EFHR ekspertas) pristatė nelietuviškų asmenvardžių rašybos raidą Lietuvos teisinėje praktikoje. Savo pranešime jis pristatė konkrečias bylas, kurios keitė iki šiol vykdomas teisines praktikas ir padėjo daugiau piliečių įgauti teisę į originalią savo vardų ir pavardžių rašybą.

Prof. Artur Nowak-Far iš SGH Varšuvoje kalbėdamas apie kalbų teises Europos Sąjungoje pastebėjo, jog valstybėse, kuriose tautinėms mažumoms yra leidžiama kalbėti savo gimtąja kalba, tų bendruomenių nariai yra aktyvesni, o tuo pačiu ir jų integracija visuomenėje yra efektyvesnė.

Kalbų teisių panaudojimą praktikoje minėjo ir Danuta Szejnicka iš Nacionalinės švietimo agentūros, kuri, tarp kit ko, rengia gimtųjų kalbų ugdymo programą tautinių mažumų mokykloms. Metodininkė atkreipė dėmesį, jog organizuojant ugdymą tautinėms mažumoms didelis dėmesys yra skiriamas vertybėms – gilinant pilietinį, kultūrinį suvokimą siekiama, kad jauni žmonės būtų „ambasadoriais“, ne tik savo kultūros Lietuvoje, bet ir lietuviškojo kultūrinio paveldo ambasadoriais savo bendruomenėse bei užsienyje, savo tautų etninėse šalyse.

Dr. Ljubica Djordjevic iš Europos Centro Mažumų Klausimams pasakodama apie mažumų atstovus politikoje pažymėjo, kad būtina įvertinti ar delegatai tikrai atstovauja visų tautinių mažumų teisėms ir ar atliepia jų poreikius ir lūkesčius.

Dr. Hanna Vasilevich iš Tarptautinio Etninės ir Lingvistinės Įvairovės Centro pateikė Čekijos pavyzdžius įgyvendinant tautinių mažumų teises. Vertas dėmesio yra faktas, kad vykdant praeitais metais gyventojų surašymą, Čekija skyrė žymiai daugiau dėmesio duomenų apie tautines mažumas surinkimui, negu Lietuva, vykdanti surašymą šiemet. Savo tautybę nurodyti surašyme turėjo visi Čekijos gyventojai – tie, kas neužpildė duomenų internete, gavo popierinį duomenų rinkimo dokumentą, kuris, beje, turėjo net 7 kalbines versijas. Pažymėtina, jog lietuviškojo surašymo metu savo tautybę internetinėje apklausoje nurodė vos 60 tūkst. gyventojų, o papildomas popierines anketos versijas gavo vos 40 tūkst. gyventojų, neužpildžiusių apklausos internete. Be to, anketa buvo pateikta tik valstybine lietuvių kalba. Po NVO pastabų, buvo pateikti anketos vertimai į anglų, lenkų ir rusų kalbas, tačiau pildyti gyventojai vis tiek galėjo tik lietuvišką anketos variantą (vertimai buvo skirti tik kaip papildoma pagalba).

Dr. Fernand de Varennes (specialusis JTO pranešėjas mažumų klausimais) pažymėjo, jog iš esmės skiriasi Europos ir JTO mažumų suvokimas. Ekspertas atkreipė dėmesį, jog Europa yra linkusi išskirti tik tautines mažumas, tuo tarpu JTO žvelgia į mažumas plačiau ir išskiria tautines, etnines, lingvistines (kalbines) ir religines mažumas, kurios skirtingose situacijoje vertinamos skirtingai.

Europos Tarybos narė, Žmogaus teisių ir teisės komiteto sekretorė dr. Agnieszka Szklanna nurodė, kokios situacijos ir skundai dėl tautinių mažumų teisių yra kreipiami į Europos Tarybą ir pavaldžias institucijas.