Europos žmogaus teisių fondas mini veiklos 10-metį!

2010 m. įkurtas kaip atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje, šiandien Europos žmogaus teisių fondas (toliau – Fondas) mini veiklos dešimtmetį. Nuo veiklos pradžios organizacija teikė nemokamą teisinę pagalbą, rūpinosi visuomenės švietimu ir informavimu apie žmogaus teises, organizavo išvykas į nuo sostinės nutolusius rajonus, stebėjo internetinę erdvę dėl neapykantos komentarų. Minėdami šią sukaktį, turime galimybę atsigręžti į organizacijos veiklą per pastaruosius metus ir įvertinti savo pasiekimus.

Tautinių mažumų teisių apsauga

2000 m. Lietuva be jokių išlygų ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuria deklaravo ryžtą įgyvendinti šios Pagrindų Konvencijos principus nacionaliniais teisės aktais ir atitinkama Vyriausybės politika. Esminis ir dažnai visuomenėje pamirštamas Konvencijos pirmasis straipsnis įtvirtina, kad tautinių mažumų ir joms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsauga yra neatsiejama tarptautinės žmogaus teisių apsaugos dalis ir priklauso tarptautinio bendradarbiavimo sričiai. Nors turime ratifikuotą ir tiesiogiai taikomą Tautinių mažumų konvenciją, 2010 m. galios neteko tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m. Nepaisant pakankamai deklaratyvaus pobūdžio, teisės aktas visgi numatė tam tikras tautinių mažumų teises; pavyzdžiui, įstaigų, nuolat palaikančių ryšius su gyventojais, vadovai privalėjo sudaryti sąlygas, kad žmonės būtų aptarnaujami lietuvių kalba, o prireikus – ir tos vietovės gyventojų daugumos kalba. 

2019 m. pradžioje Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės pradėjo diskusijas su visuomeninėmis organizacijomis, ieškant vieningos tautinių mažumų sąvokos bei koncepcijos. Fondas taip pat turėjo galimybę dalyvauti ir pasidalinti užsienio valstybių praktika bei tarptautinių organizacijų rekomendacijomis. Tais pačiais metais buvo įkurta darbo grupė, kuriai buvo pavesta parengti naują tautinių mažumų įstatymo projektą. Vadovaujama Europos žmogaus teisių fondo atstovės, darbo grupė Tautinių mažumų įstatymo projektą patvirtino 2020 m. liepos 16 d.

Pažymėtina, jog tautinių mažumų teisių apsauga neapsiriboja vien tautinių mažumų įstatymo priėmimu.  Fondas nuolat teikia alternatyvias ataskaitas tarptautinėms organizacijoms apie tautinių mažumų teisių įgyvendinimą. Pavyzdžiui, 2018 m. parengtoje alternatyvioje ataskaitoje dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje, Fondas išskyrė tokius tautinių mažumų iššūkius: [1]  

• Tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimas. Ministrų Komitetas, remdamasis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos patariamojo komiteto rekomendacijomis, 2019 m. kovo 27 d. priėmė Rezoliuciją CM/ResCMN(2019)4, kuria Lietuva raginama įgyvendinti tarptautines pastabas bei rekomendacijas. Tarp jų – stabilizuoti paramą mažumų žiniasklaidai per Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos paramos fondą, fonde numatant, inter alia, atskirą finansavimo eilutę, paskirtą tautinių mažumų žiniasklaidai. Iki 2020 m. tautinių mažumų žiniasklaidos priemonės dalyvavo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo konkursuose kartu su kitais viešosios informacijos rengėjų projektais. Dėl šios priežasties Fondas kreipėsi į atsakingas institucijas su raginimu peržvelgti kitais metais rengiamo konkurso nuostatus. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas pritarė, jog tautinių mažumų žiniasklaidoje vykdomi projektai būtų remiami pagal atskirą finansavimo eilutę.[2]
• Skirtingas tautinių mažumų televizijos programų transliavimo laikas. Fondas atkreipė dėmesį, jog programos lenkų kalba transliuojamos trumpiau nei programos rusų kalba. Tai nepalanku lenkų mažumai, kuri yra gausiausia Lietuvoje. Dėl šios priežasties lenkų tautinė mažuma yra priversta žiūrėti rusišką žiniasklaidą, kas neatliepia Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų.
• Priemonių ir paramos trūkumas tautinių mažumų mokykloms. Fondas pažymėjo, jog tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje sulaukia nepakankamai paramos, todėl tautinių mažumų mokyklose mokinių skaičius mažėja. Būtina imtis veiksmų, skatinančių ir remiančių tautinių mažumų dalyvavimą švietimo ir mokslo srityse.
• Netinkamas tautinių mažumų balsavimo teisės įgyvendinimas. Tautinėms mažumoms turi būti suteikta daugiau priemonių siekiant užtikrinti jų teisę balsuoti rinkimuose ar referendumuose. Trūksta rinkiminės medžiagos lenkų ir rusų kalbomis. Be to, ne visada yra atsižvelgiama į tautinių mažumų poreikius keičiant rinkimų apygardų ribas, kas tiesiogiai apriboja tautinių mažumų teisę išrinkti mažumų atstovą.

Originalios asmenvardžių rašybos įgyvendinimas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą. Pastaroji apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Be to, asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 str. ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., elementų. Nors Chartijos 7 str. nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė.

2014 m. Konstitucinis Teismas nurodė, jog tam tikrais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes gali būti vartojamos ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raidės, bet ir lotyniško pagrindo rašmenys. Nepaisant to, šiuo metu Lietuvos teisinis reglamentavimas numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, nenurodant jokių tokios teisės normos išimčių. Nors yra parengti keli alternatyvūs įstatymo projektai, atveriantys kelią vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis mišrioms šeimoms, visgi šie jau ilgą laiką dūla Seimo stalčiuose – atitinkamų įstatymų projektai atidėliojami jau nebe pirmą sesiją.

Toks įstatymo leidėjo delsimas privertė asmenis imtis iniciatyvos patiems. Nuo 2015 m. jie, padedami Lietuvos teismų bei Europos žmogaus teisių fondo, įgyvendina savo teisę į vardą bei privatų gyvenimą tiek pagal tarptautinius įsipareigojimus, tiek ir pagal nacionalinės teisės aktus. Teismas vienoje iš pirmųjų asmenvardžių rašybos bylų konstatavo, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusiais sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybės skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), be to pareiškėjams vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus.

2019 m. metų pabaigoje Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė svarbų Lietuvoje gyvenančioms tautinėms mažumoms sprendimą – teismo dėka Malgožata pagaliau tapo Malgorzata. Malgorzatos byla buvo pirmoji Lietuvoje, kurioje teismas pripažino teisę į originalią vardo formą lenkų kilmės Lietuvos piliečiui. Tautinių mažumų apsaugos konvencijos (Toliau – Tautinių mažumų konvencija) 3 str. numato, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Pagal Tautinių mažumų konvencijos 11 str. asmuo turi teisę naudoti savo vardą ir pavardę mažumos kalba.

Pažymėtina, jog originalios asmenvardžių rašybos klausimas aktualus ne tik tautinėms mažumoms. Didžiąją dalį pareiškėjų sudaro mišrios šeimos, kurių vienas iš sutuoktinių yra užsienio pilietis ir pavardėje turintis w, x ar q raides. Santuoką registruojant Lietuvoje, pavardė yra sulietuvinama, tokiu būdu suteikiant skirtingas pavardes tos pačios šeimos nariams. Tai dažnai nepatogumų, šeimos nariams nuolat tenka įrodinėti tapatybes, teikiamų dokumentų autentiškumą, šeimos giminystės ryšius.

Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimai

2008 m. lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis pirmame straipsnyje nurodyta, jog kiekviena valstybė narė turi imtis būtinų priemonių baudžiamumui užtikrinti už straipsnyje nurodytas tyčines veikas, susijusias su rasizmu ir ksenofobija, taip pat, viešu smurto ar neapykantos, nukreiptos prieš asmenų grupę, apibūdinamą pagal rasę, odos spalvą, religiją, kilmę ar tautinę arba etninę kilmę, ar tokiai grupei priklausantį asmenį, kurstymu.

Nuo 2011 m. Europos žmogaus teisių fondas, padedamas savanorių bei praktikantų, aktyviai stebi internetinę erdvę, ieško neapykantą kurstančių komentarų bei teikia juos atsakingoms institucijoms. 2019 m. organizacija pateikė 66 pareiškimus dėl galimo neapykantos kurstymo internete. Pavyzdžiui, 2015 m. šis skaičius siekė 127, iš kurių 45 bylos buvo laimėtos.

Europos žmogaus teisių fondas taip pat padeda asmenims, nukentėjusiems nuo neapykantos nusikaltimų. 2019 m. Fondo teisininkė atstovavo didelio atgarsio sulaukusioje ekvadoriečio Fabiano Sanchezo užpuolimo byloje. 2018 m. liepos 19 d. iš Ekvadoro kilęs, tačiau jau penkerius metus Lietuvoje gyvenantis Fabian buvo užpultas dviejų vyrų, nusikaltimo metu šaukusių „Lietuva lietuviams“. Teismas užpuolikus pripažino kaltus dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (LR BK) 284 str. ir neapykantos kurstymo prieš kitos tautos, rasės, įsitikinimų ir pažiūrų asmenį pagal LR BK 170 str. 2 d. Nuosprendį priėmęs teismas nusprendė, kad „nors pagal lingvistinę prasmę šūkis „Lietuva lietuviams” nereiškia tam tikrų rasių, tautybių žmonių diskriminacijos, įžeidimo, niekinimo, o tėra tautininkų eitynių kovo 11 d. proga skanduojamas šūkis, tačiau [teismas] įvertina tai, kad nukentėjusysis buvo užpultas būtent dėl to, kad jis, būdamas užsienietis, o tiksliau – Ekvadoro pilietis, pasisako už visų tautų lygybę. Nors abu kaltinamieji nurodo, kad nukentėjusysis jiems nepasirodė išsiskiriantis iš minios, tačiau abu pabrėžė jį atsiminę aktyviai dalyvaujantį Kovo 11 d. eitynėse su plakatu „Lietuva visiems” bei pabrėžiantį, kad Lietuva yra laisva šalis bet kurios valstybės piliečiui.

2019 m. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) kartu su partneriais – Lietuvos žmogaus teisių centru, Lietuvos policijos mokykla ir Žmogaus teisių stebėjimo institutu  – pradėjo įgyvendinti projektą  „#PolicijosMokykla_LT: efektyvaus atsako į neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą skatinimas Lietuvoje“ (vėliau gavo #MesVisi pavadinimą). Projektu siekiama stiprinti teisėsaugos pajėgumą efektyviai reaguoti į neapykantos nusikaltimus ir kalbą, mažinti neapykantos nusikaltimų latentiškumą, didinti pasitikėjimą tarp pareigūnų ir nukentėjusiųjų/ pažeidžiamų bendruomenių, skatinti visuomenę atpažinti ir reaguoti į neapykantos nusikaltimus.

Projekto #MesVisi metu Fondas parengė išsamų tyrimą apie neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą. Jo metu aiškintasi, kas trukdo efektyviau tirti neapykantos nusikaltimus, apklausti pažeidžiamoms bendruomenėms priklausantys žmonės, prokurorai, policininkai, apžvelgta Lietuvoje egzistuojanti teisinė bazė ir galimos jos spragos, suformuluotos aiškios rekomendacijos. Išsamiau tyrimas bus pristatytas gruodžio 10 dieną, Nacionalinio žmogaus teisių forumo metu vyksiančioje konferencijoje.

Ataskaitų rengimas bei teikimas tarptautinėms organizacijoms

Europos žmogaus teisių fondas aktyviai stebi tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą Lietuvoje ir tarptautinėms institucijoms bei organizacijoms nuolat teikia alternatyvias ataskaitas. Jų tikslas – pateikti papildomą alternatyvią informaciją bei atkreipti dėmesį į pagrindines žmogaus teisių užtikrinimo problemas Lietuvoje.  Per veiklos dešimtmetį Fondo parengtos ataskaitos:

• 2011 m., 2015 m. bei 2019 m. Europos žmogaus teisių fondas teikė alternatyvias ataskaitas Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui. Paskutinę ataskaitą Fondas teikė kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru. Organizacijos atkreipė dėmesį, jog nors Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama ankstesnes Komiteto rekomendacijas, kai kurie klausimai vis dėlto buvo ignoruoti, o žmogaus teisių užtikrinimas šalyje tebėra didelis iššūkis. Siekiant kovoti su diskriminacija ir apsaugoti pačias pažeidžiamiausias grupes Lietuvoje, šaliai reikalingos naujos politikos kryptys ir veiksmų planai. Šiandien aktualiausios temos susijusios su tautinėmis mažumomis, kova su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais, romų bendruomenės gyvenimo sąlygomis, prieglobsčio prašytojais bei migrantais, prekyba žmonėmis ir kt.
• 2014 m. Fondas pristatė ataskaitą apie žmogaus teisių įgyvendinimą Lietuvoje 2012-2013 m. Ataskaita siekta atskleisti dabartinę žmogaus teisių padėtį Lietuvoje narystės ES ir kitose tarptautinėse organizacijose (JTO, ET ir kt.) kontekste. Ypatingas dėmesys buvo skirtas tautinių mažumų teisių įgyvendinimui, įskaitant švietimo, asmenvardžių rašybos ir topografinių pavadinimų klausimus. Be to, buvo aptarta neapykantos kalbos internete problema, tarptautinių organizacijų dalyvavimas diskusijoje dėl žmogaus teisių Lietuvoje, bei buvo pristatytos išvados ir nepriklausomų ekspertų rekomendacijos dėl situacijos pagerinimo Lietuvoje.
• 2014 m. ir 2018 m. Europos žmogaus teisių fondas teikė alternatyvias ataskaitas dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo. Paskutinėje ataskaitoje Fondas atkreipė dėmesį į tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą, teisiškai įpareigojančių mechanizmų trūkumą, neapykantos nusikaltimus, tautinių mažumų švietimą, žiniasklaidą ir kt.

Teisinės pagalbos centras

Nuo pat Europos žmogaus teisių fondo įkūrimo, organizacijos misija buvo suteikti nemokamą teisinę pagalbą kiekvienam, susidūrusiam su diskriminacija, žmogaus teisių pažeidimais profesiniame ar asmeniniame gyvenime, arba tapusiam tokių neteisėtų pažeidimų liudytojas (pavyzdžiui, kai šalis yra institucija ar darbdavys). Teisinė pagalba apima konsultacijas, teisinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teismuose ar kitose institucijose. Pagalbą teikia profesionalūs Fondo teisininkai ir patikimos advokatų kontoros, su kuriomis bendradarbiaujame.

Nors teisinę pagalbą teikiame ne visais klausimais, gyventojai noriai kreipiasi ir konsultuojasi su Fondo teisininkais dėl diskriminacijos darbe ar valstybinėse institucijose, teisių suvaržymo karantino metu,  judėjimo apribojimų Lietuvos teritorijoje, patirtos ksenofobijos, prastų kalinimo sąlygų, neteisėto atleidimo, teisių pažeidimo baudžiamajame procese ir kt.

Švietėjiška veikla

Europos žmogaus teisių fondas didelį dėmesį skiria švietėjiškai veiklai, ypač tautinių mažumų bendruomenių švietimui. Per veiklos dešimtmetį Fondo komanda aplankė daugybę mokyklų ir bendruomenių visoje Lietuvoje, kur pasakojo apie žmogaus bei tautinių mažumų teises, diskriminaciją darbe, neapykantos kalbą, asmenvardžių rašybą ir kt.[3]

Fondas taip pat organizuoja nemokamus mokymus teisininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims žmogaus teisių apsaugos tema. Pavyzdžiui, 2018 m. pabaigoje įvyko tarptautinė konferencija „Tautinių mažumų teisinis reglamentavimas – teorija ir praktika“, taip pat mokymai „Kalbinių mažumų kalbos teisės: tarptautiniai standartai ir jų reikšmė“, 2017 m. įgyvendinti mokymai apie tarptautinę teisę – „Žmogaus teisės praktikoje“. Tokie renginiai yra nemokami ir atviri visuomenei, o dalyvavimas pažymimas sertifikatu.

Be to, žinią apie žmogaus bei tautinių mažumų teises Europos žmogaus teisių fondas skleidžia ir dalyvaudamas kituose renginiuose ir projektuose. Dvejus metus Fondas turėjo galimybę organizuoti diskusijas festivalyje „Būtent!“ ir kvietė diskutuoti apie toleranciją, lietuvių kalbą bei lenkų tautinę mažumą. Praėjusiais metais Fondas dalyvavo idėjų festivalyje „Laisvės piknikas“, kur visą dieną susidomėjusieji turėjo galimybę pabendrauti su Fondo komanda. Komandos teisininkės pasidalino savo patirtimi žmogaus teisių, tautinių mažumų ir neapykantos nusikaltimų srityse. Džiaugiamės, jog susidomėjusių Fondo veiklomis buvo daug, itin aktyvus buvo jaunimas, gilinęsis į tokius klausimus kaip diskriminacija, neapykantos kalba bei lygios galimybės.

Organizacija taip pat dalyvauja tarptautinių partnerių organizuojamuose projektuose. Pavyzdžiui, 2018 m. buvo surengta diskusija „Futbole nėra vietos rasizmui“, 2019 m. moksleiviai buvo kviečiami dalyvauti piešinių konkurse ir skatinti išreikšti idėjas, kaip futbolas gali perduoti žmogaus teisių vertybes (lyčių, rasių, tautybių lygybė, tolerancija, įvairovė). Bendradarbiaudamas su Europos tinklu prieš rasizmą, fašizmą ir antisemitizmą (UNITED for Intercultural Action), Fondas šešis kartus dalyvavo kampanijoje „Europos veiksmų savaitė prieš rasizmą“. Kampanijų metu Fondas rengė pristatymus Vilniaus universiteto Teisės fakultete, dalyvavo akcijose prieš diskriminaciją sostinės centre, kurios metu praeivius supažindino su diskriminacijos problemomis ir teikė nemokamas teisines konsultacijas, kvietė bendruomenės lyderius, organizacijas bei kitus visuomenės veikėjus bendradarbiauti ir kalbėti apie tai, kas būtina – fašizmą, rasizmą ir diskriminaciją.

Savanoriškos veiklos skatinimas ir projektai

Nuo pat organizacijos veiklos pradžios Fondas nuolat komandoje turi ambicingų ir veiklių savanorių ir praktikantų, kurie prisideda prie bendrų pastangų kovojant su diskriminacija bei žmogaus teisių pažeidimais. Savanoriai padeda stebėti internetinę erdvę, rašo bei verčia straipsnius, tekstus, rengia teismų praktikos apžvalgas, padeda organizuojant renginius bei konferencijas, dalyvauja susitikimuose su bendruomenėmis. Esame dėkingi kiekvienam savanoriui, prisidėjusiam prie Fondo tikslų įgyvendinimo ir žmogaus teisių padėties užtikrinimo Lietuvoje.

2013 m. Europos žmogaus teisių fondas tapo akredituota organizacija ir prisijungė priejaunimo mainų tinklo tarp Europos šalių ir šalių partnerių. Per šį laiką Fondas įgyvendino ne vieną projektą, skirtą žmogaus teisių švietimui, įvairių visuomenės grupių įtraukties didinimui. Projektuose teko bendradarbiauti su tokiomis įstaigomis bei organizacijomis kaip specialusis lopšelis-darželis „Čiauškutis“, Vilniaus Šilo mokykla, Pilietinio aktyvumo asociacija Bonafides, Europos studentų teisininkų asociacija (ELSA) ir kt. Projektuose sudalyvavo 11 savanorių, kurie į Lietuvą atvažiuodavo dešimčiai mėnesių iš tokių šalių kaip Italija, Rumunija, Vokietija, Junginė Karalystė, Lenkija, Vengrija, Ispanija.

[1] https://lt.efhr.eu/2018/03/26/efhr-pateike-alternatyvia-ataskaita-del-tautiniu-mazumu-apsaugos-pagrindu-konvencijos-igyvendinimo-lietuvoje/

[2] https://lt.efhr.eu/2020/03/24/institucijos-pritare-idejai-tautiniu-mazumu-ziniasklaidos-projektus-remti-atskira-finansavimo-eilute/

[3] https://lt.efhr.eu/category/musu-veikla/mokymai-ir-konferencijos/efhr-mokymai-mokymai-ir-konferencijos/