Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui pateikta alternatyvi ataskaita

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru (LCHR) Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui (CERD) pateikė alternatyvią ataskaitą dėl Tarptautinės konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos (ICERD) įgyvendinimo. Šią konvenciją Lietuva ratifikavo 1998 metais.

Vadinamosios „šešėlinės“ ataskaitos tikslas – pateikti papildomą alternatyvią informaciją, susijusią su Lietuvos devintuoju ir dešimtuoju periodiniu pranešimu pagal Konvenciją, bei atkreipti dėmesį į pagrindines žmogaus teisių užtikrinimo problemas Lietuvoje.

Nors Lietuva padarė tam tikrą pažangą įgyvendindama ankstesnes Komiteto rekomendacijas, kai kurie klausimai vis dėlto buvo ignoruoti, o žmogaus teisių užtikrinimas šalyje tebėra didelis iššūkis. Siekiant kovoti su diskriminacija ir apsaugoti pačias pažeidžiamiausias grupes Lietuvoje, šaliai reikalingos naujos politikos kryptys ir veiksmų planai.

Nevyriausybinės organizacijos išskyrė pagrindines problemas skirtingose srityse. Šiandien  aktualiausios temos susijusios su tautinėmis mažumomis, kova su neapykantos kurstymu ir neapykantos nusikaltimais, romų bendruomenės gyvenimo sąlygomis, prieglobsčio prašytojais bei migrantais, prekyba žmonėmis ir kt.

EFHR ir LCHR tikisi, jog pateikta ataskaita bus naudinga vertinant žmogaus teisių padėtį Lietuvoje bei siekiant pagerinti esamą situaciją.

Alternatyviosios ataskaitos apibendrinimas:

➢ Rasinės diskriminacijos teisinis reglamentavimas

Nepaisant įvairių tarptautinių organizacijų rekomendacijų, Lietuvos teisinis reglamentavimas neapima visų diskriminacijos pagrindų, pavyzdžiui, odos spalvos bei lytinės tapatybės

➢ Tautinių mažumų įstatymas

Tautinių mažumų įstatymas baigė galioti 2010 m., bet Lietuvos Respublikos Seimas, nepaisydamas naujų projektų, vis dar nepriėmė naujo įstatymo. Toks delsimas išlieka svarbiu mažumų teisių klausimu šalyje.

➢ Duomenų apie etninis ir tautines mažumas rinkimas

Matomas akivaizdus duomenų apie etninių ir tautinių mažumų ekonominius ir socialinius rodiklius trūkumas, todėl analizuoti ir suprasti atautinių mažumų padėtį šalyje yra sudėtinga. Deja, dabartinė statistika beveik neatitinka pradinių lūkesčių.

➢ Nacionalinė žmogaus teisių institucija

Vadovaujantis CERD rekomendacijomis, 2017 m. Seimo kontrolieriaus įstaiga įgijo Nacionalinės žmogaus teisių institucijos statusą. Vis dėlto žmogaus teisių stebėsena išlieka sudėtinga.

➢ Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos bei Tautinių mažumų departamento finansavimas

Nors Komitetas rekomendavo padidinti šių dviejų žmogaus teisių institucijų finansavimą, vyriausybė padidino Tautinių mažumų departamento biudžetą ir sumažino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos finansavimą. Vis dėlto Tautinių mažumų departamentas, įgyvendindamas savo pagrindines funkcijas, patiria tam tikrų sunkumų. 

➢ Neapykantos kalba

Neapykantos kalba išlieka rimta problema Lietuvoje. Išteklių bei aiškių prioritetinių veiksmų trūkumas neleidžia tinkamai kovoti su šiuo reiškiniu.

➢ Neapykantos nusikaltimai

Lietuvoje matomos tam tikros pastangos atpažinti ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už neapykantos nusikaltimus. Vis dėlto šalyje nėra konkretaus veiksmų plano, skirto kovai su neapykantos nusikaltimams, be to, dažnai kyla problemų kiekviename tyrimo etape, atpažinimas išlieka mažas, pagalba aukoms yra labai ribota.

➢ Viešosios demonstracijos

Dėl esamos įtampos Lietuvos visuomenėje viešųjų demonstracijų metų kyla įvairių konfliktų grėsmė Pavyzdžiui, Kovo 11-osios nacionalistinių eitynių metu girdimi šūkiai „Lietuva lietuviams“, galima pastebėti ir nacistinės simbolikos. 

➢ Romų bendruomenė

Romų bendruomenės padėtis Lietuvoje vis dar yra kelia susirūpinimą. Nepaisant tam tikrų veiksmų planų, romai vis dar patiria didelę diskriminaciją dėl teisės į būstą, švietimą, užimtumą ir kt.

➢ Pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai bei asmenys be pilietybės bei anti-diskriminaciniai įstatymai

Nors egzistuoja antidiskriminaciniai teisės aktai, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių padėtis šalyje yra sudėtinga. Teisės aktai ir vykdoma politika neapimą jų integracijos, todėl dažnai patiria diskriminaciją dėl užimtumo bei būsto. Dauguma Lietuvos gyventojų jų atžvilgiu yra nusiteikę neigiamai, o tai yra didelė kliūtis sėkmingai jų integracijai.

➢ Prekyba žmonėmis 

Lietuvos teisinis reglamentavimas atitinka minimalius tarptautinius prekybos žmonėmis panaikinimo standartus, tačiau trūksta išsamios strategijos, veiksmingų garantijų ir paslaugų aukoms, finansinės paramos ir tinkamo tarpinstitucinio bendradarbiavimo.

➢ Žalos atlyginimas rasinės diskriminacijos aukoms

ES nukentėjusiųjų direktyva nėra veiksmingai įgyvendinama, o tai kenkia rasinės diskriminacijos aukų apsaugai ir poreikiams. Nukentėjusiesiems neužtikrinama tinkama apsauga, parama ir teisminės garantijos.

Lietuvos valstybinė ataskaita bus nagrinėjama 98-ojoje pavasario sesijoje. Susitikimas su Lietuvos delegacija bus transliuojamas tiesiogiai balandžio 30 d. nuo 13:30 iki 14:45 adresu http://webtv.un.org/. Su Lietuvos teiktomis ataskaitomis, taip pat nevyriausybinio sektoriaus įžvalgomis galima susipažinti CERD tinklalapyje.