EFHR susitiko su mokslininkais aptarti tautinių mažumų teisių

2020 m. kovo 12 d. Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) atstovai susitiko su trimis mokslininkais, dirbančiais tautinių mažumų srityje: Dr Timofey Agarin (Queen’s universitetas, Belfastas, Jungtinė Karalystė), etninių konfliktų tyrimo centro direktorius, Prof. Martin Klatt (Pietų Danijos Universitetas) ir Patrick Utz (Edinburgo universitetas). Mokslininkus ypač domino tai, kaip tautinės mažumos dalyvauja politiniame diskurse, pvz., ar jie turi savo partijas, ar yra sukurta įtraukiojo Sistema, užtikrinanti jų politinį atstovavimą, ar jie prisijungia prie nevyriausybinių organizacijų, dirbančių jų labui ir pan. Tyrėjai Lietuvoje praleido 2 dienas, kur taip pat susitiko su vietos organizacijomis ir institucijomis. Susitikimas su EFHR buvo surengtas padedant Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros vedėjo dr. Andžej Pukšto.

Susitikimo metu advokato padėjėja Evelina Dobrovolska pasidalino informacija apie bendrą lenkų ir rusų tautinės mažumos situaciją Lietuvoje bei jų „tipines“ problemas. Be kita ko, ji papasakojo apie aukštą tautinių mažumų partijų rinkimų slenkstį, dvikalbių gatvių lentelių problemą bei sunkumus, susijusius su originalia asmenvardžių rašyba.

EFHR komandos narė Marta Bednarczyk pateikė savo įžvalgas, kaip ji suvokia lenkų mažumos problemas iš šalies, būdama Lenkijos pilietė. Ji pasidalino nuomone apie vietos gyventojų požiūrį į „lenkiškumą“ ir į tai, kas, jos manymu, yra senoviška nuomonė apie lenkų kultūrą. Ji taip pat užsiminė apie iššūkius, susijusius su tautinių mažumų žiniasklaida.

Susitikimo su mokslininkais metu taip pat buvo aptarta, kaip keičiasi kartų požiūris į lenkiškumą ir buvimą tautinės mažumos nariu. Vyresnio amžiaus žmonių nuomonė vis dar yra gana stipri, tačiau atrodo, jog jaunesnioji karta vis daugiau dėmesio skiria savo politinėms pažiūroms (vietoj tautybės) ir palaiko jas atspindinčias partijas. Be to, buvo diskutuota apie galimybę kurti vietinės reikšmės teisės aktus, kurie padėtų tautinėms mažumoms regionuose. Deja, buvo prieita prie išvados, jog be reglamentuoto tautinės mažumos apibrėžimo, tai nėra labai tikėtina.

EFHR atstovai atkreipė dėmesį, jog šiais metais Lietuva mini savo 10-metį be tautinių mažumų įstatymo. Nors yra parengta keletas įstatymų projektų, tačiau iki šiol Lietuvos parlamentas labai lėtai ir nenoriai teikė juos oficialiam svarstymui. Nepaisant to, buvo aptarta, kokia efektyvi ir vieninga gali būti lenkų bendruomenė renkant parašus paramai tiek rinkimų metu, tiek dėl tokių priežasčių kaip „Minority SafePack“ iniciatyva.

Norim padėkoti tyrėjams už, tikimės, abipusiai naudingą susitikimą bei domėjimąsi tautinėmis mažumomis Lietuvoje. Tikimės, jog mūsų įžvalgos bus vertintos atliekant tyrimus ateityje.