• 2018/12/10

Tarptautinę žmogaus teisių dieną – visuomenės atstovų mintys

Tarptautinę žmogaus teisių dieną – visuomenės atstovų mintys

Tarptautinė žmogaus teisių diena minima kasmet gruodžio 10-ąją žymint 1948 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Jos ratifikavimas suteikė galimybę įtvirtinti žmogaus teises tiek įvairiuose įstatymuose, tiek ir politinėse strategijose. Šiais metais Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurioje skelbiamos absoliučios teisės, priklausančios kiekvienam, nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, religijos, lyties, kalbos, pilietybės ir kt., žymi savo 70-ąsias metines. Deklaracijoje yra išdėstytos universalios vertybės ir bendrasis idealas, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės. Be to, ji laikoma labiausiai verčiamu dokumentu pasaulyje, kurį šiuo metu galima skaityti daugiau nei 500 kalbų.

Ši diena paprastai minima aukšto lygio politinėmis konferencijomis ir susitikimais, taip pat kultūriniais renginiais, parodomis, susijusiomis su žmogaus teisių klausimais. Daugelis vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos srityje, taip pat organizuoja specialius renginius, skirtus šiai dienai paminėti ir informuoti visuomenę apie žmogaus teisių problemas, siekiant išvengti teisių pažeidimų ateityje.

Šia proga EFHR nusprendė pakalbinti keletą visuomenės atstovų ir sužinoti jų nuomonę apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje ir užduoti klausimus, susijusius su jų darbo sritimi. Pasidalinti patirtimi pakvietėme žmogaus teisių specialistę Birutę Sabatauskaitę bei režisierių Romą Zabarauską.

 

 

Romas Zabarauskas: „Negalime reikalauti iš meno vien edukacinės misijos

Kino režisierius Romas Zabarauskas, sukūręs tokius filmus kaip „Streikas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka juodaodis aktorius Ebeneezer Nii Sowah, bei „Nuo Lietuvos nepabėgsi“, kuriame atspindėta dviejų vyrų meilės istorija. Savo darbuose režisierius nagrinėja tapatybės bei įvairovės klausimus. 2016 m. jis taip pat pristatė knygą „Lietuva atsiskleidžia: 99 LGBT+ istorijos“, kuriose įvairių profesijų, amžiaus ir socialinės padėties LGBT+ bendruomenės nariai pasidalino savo gyvenimiškomis istorijomis ir patirtimis. R. Zabarauskas jau daug metų aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, kovodamas prieš homofobiją, neapykantos nusikaltimus ir kitus žmogaus teisių pažeidimus.

Visgi Romas pačios „žmogaus teisių“ sąvokos privengia. „Racionaliai suprantu, jog tai yra garbingas, siektinas demokratinės visuomenės pagrindas. Tačiau augant Lietuvos visuomenėje ši sąvoka man emociškai siejasi su tam tikru vertybinių mūšio lauku, kuriame dalis žmonių atsiduria nepaisant savo pačių pasirinkimų. Stengiuosi ieškoti naujų sąvokų įvardinti, ko gero, panašius dalykus. Vienas mano mėgstamų žodžių – lygiateisiškumas, nes jis konkretesnis.“

Kalbėdamas apie progresą žmogaus teisių apsaugos srityje, Romas vieningo atsakymo nepateikė. Nors apie situacijos blogėjimą paliko kalbėti ekspertams, pats išskyrė savo aplinkoje matomus pozityvius pokyčius – didėjantį atvirumą, matomumą ir sprendimų paieškas. „Tai jau labai daug, tačiau turime pasiekti ir institucinių pokyčių, kurie užtikrintų lygiateisę visuomenę ateities kartoms“ – kalbėjo pašnekovas. Vis dėlto, Romas atkreipia dėmesį į neapykantos nusikaltimus, kurie iki šiol dažnas atvejis viešoje erdvėje: „Nuolatos matau neapykantos kupinų komentarų, kai kurių – grasinančių, tiek LGBT+ bendruomenės, tiek mano kaip asmens atžvilgiu. Renkuosi į juos nereaguoti, nes fiziškai neturiu tam laiko.“

Paklaustas, kaip būtų galima kovoti su neapykanta LGBT bendruomenės atžvilgiu, R. Zabarauskas nurodė pagrindinį įrankį: „Mano manymu, svarbiausia yra atvirumas. Tiek LGBT+ asmenys turi atsiskleisti, tiek jų artimieji, draugai ir kolegos turi tvirtai ir viešai palaikyti LGBT+ lygiateisiškumą. Tai yra pagrindas, be kurio kiti pokyčiai nebus įmanomi. Niekas nevyksta su laiku – laiko prireikia tik konkretiems mūsų veiksmams, kurių reikia imtis.“

Kaip LGBT+ lygiateisiškumo įsigalėjimo pagrindus režisierius nurodė vienalyčių porų santuokos bei įsivaikinimo įteisinimą, nepilnamečių apsaugos įstatymo pakeitimą, priimtą reikalingą teisinę tvarką trans asmenims bei mokslu paremto lytiškumo ugdymo užtikrinimą mokyklose. Siekiant šių tikslų, ne mažiau svarbus ir meno atstovų vaidmuo: „Menas dalyvauja visuomenės diskusijose ir todėl ženkliai gali prisidėti prie pokyčių, tačiau jo poveikis ne visada privalo būti tiesioginis. Tarkim, negalime reikalauti iš meno vien edukacinės misijos, nes tuomet prarasime kitą gyvenimo malonumą – žavėtis kompleksiškais, diskutuojančiais kūriniais.“

 

Birutė Sabatauskaitė: „Jaunimas yra dabartis 

Kita mūsų pašnekovė – Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, žmogaus teisių specialistė Birutė Sabatauskaitė. Paklausta, kokia pirma mintis ateina į galvą girdint terminą „žmogaus teisės“, Birutė ilgai nedvejojo: „Pagarba, orus gyvenimas ir džiaugsmas“.

Pokalbio pradžioje kalbant apie Lietuvos padėtį žmogaus teisių atžvilgiu, specialistė ją įvardino kaip įvairiapusę. Pašnekovė atkreipė dėmesį į visuomenėje vykstančius virsmus, ką įrodo įvairių profesijų žmonių susivienijimas stebint mokytojų padėtį. Tačiau kalbant apie valstybės institucijas, kai kurias tendencijas ji išskyrė kaip neraminančias ir kartais net ribojančio pobūdžio. Tuo pačiu atkreipė dėmesį į valdžios institucijų bandymus užmegzti dialogą, tik jis kartais būna vienpusis – nors mėginama atsiklausti pilietinės visuomenės ar nevyriausybinių organizacijų nuomonės, į ją ne visada kreipiamas dėmesys priimant sprendimus.

Kalbėdama apie atskirų visuomenės grupių žmogaus teisių padėtį, B. Sabatauskaitė išskyrė asmenų su negalia, LGBT ir tautinių mažumų grupes. Iki šiol ne visi reikalavimai, susiję su patalpų ar darbo vietos pritaikymu žmonėms su negalia, yra įgyvendinami, taip pat Birutė pasigenda visuomenės dialogo šia tema. LGBT žmonių teises ji įvertino kaip esančias stagnacijoje, nes pagrindinę iniciatyvą, pavyzdžiui, trans asmenų teisių srityje dabar rodo teismai. Tačiau kalbant apie partnerystę, LŽTC direktorė pažymi, jog lygybės įstatymą turime jau seniai, vis dėlto kyla klausimas, kiek realiai jis yra įgyvendinamas. Birutė taip pat išskyrė tautinių mažumų grupes, kurioms trūksta kalbėjimo ir pastebimas jų skaldymas, ypač pabrėždama rusofobijos apraiškas. Atkreiptinas dėmesys, jog vyksta informacinis karas, tačiau jo aukomis labai dažnai tampa vietiniai, pvz., Lietuvos rusai, kurie yra kaltinami nelojalumu kad ir ką darytų.

Vis dėlto paklausta apie žmogaus teisių situacijos progresą per pastaruosius 10 metų, B. Sabatauskaitė buvo pozityvi tiek visuomenės nuostatų, tiek ir teisės aktų atžvilgiu. Kaip vieną didžiausių proveržių ji išskyrė smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimą, kuris padėjo pripažinti, jog smurtas artimoje aplinkoje yra viešas nusikaltimas. Kitas labai svarbus pasiekimas – vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris pagaliau uždraudė visų formų smurtą prieš vaikus.  Taip pat pastebimas progresas ir kalbant apie negalios klausimus. Valstybės institucijos po truputį pradeda dialogą ir išklauso žmonių su negalia nuomone, nes ką nuolat akcentuoja ir Lietuvos negalios organizacijų forumas, jokie klausimai apie žmones su negalia neturėtų būti sprendžiami be jų pačių dalyvavimo. Tai, pasak Birutės, turėtų galioti visoms visuomenės grupėms. Žmogaus teisių specialistė taip pat pasidžiaugė dabartiniu jaunimu, kuris pasižymi pilietiniu aktyvumu – jauni žmonės patys organizuoja diskusijas, ieško sprendimų, domisi įvairių grupių klausimais. Ji pažymi jaunų žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti, vertinti ir atsidavimu žmogaus teisėms. „Nesutinku su posakiu, kad jaunimas mūsų ateitis. Priešingai, manau, kad jis yra dabartis, ir labai skirtingos visuomenės amžiaus grupės gali dalyvauti sprendimų priėmime ir dabar“. 

EFHR nuoširdžiai dėkoja pašnekovams už skirtą laiką ir jų pastangas siekiant užtikrinti žmogaus teises Lietuvoje.

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…