Vyriausybė nelaikytina socialiai pažeidžiama grupe – nusprendė teismas

2016 m. lapkričio 4 d. Baudžiamąja bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Viktorija K. ir Linas K. buvo kaltinami tuo, kad 2015 m. vasario 16 d., Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, viešose vietose, Kaune, kartu su kitais dviem asmenimis klijavo plakatus su užrašu “Sedegink Ruklą, deportuok vyriausybę, imigrantai welcome”, t.y. kad viešai ragino imtis diskriminacinių veiksmų prieš visuomenės grupes skiriamas tautiniu, socialinės padėties pagrindu, kurstė prieš jas smurtauti bei fiziškai su jomis susidoroti.

Teismas nurodė, kad Konstitucija laiduoja piliečiams teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, o šiuo atveju vyriausybė nelaikytina socialiai pažeidžiama grupe, kurios lygiateisiškumas ar orumas galėtų būti pažeistas. Teismas sutiko su profesoriaus Gintauto Mažeikio paaiškinimais, kad frazė “deportuok vyriausybę” turėtų būti suprantama plačiąja prasme kaip vyriausybės politikos pabėgėlių atžvilgiu kritika. Taip pat nuosprendžiu paneigta prielaida, kad plakatu buvo siekiama diskriminuoti ar kurstyti prieš bet kokią tautybę, priešingai – plakatais buvo siekta palaikyti pabėgėlius ir kritikuoti vykdomąją valdžią.

Kaltinamąją teisme atstovavusi advokato padėjėja Evelina Baliko komentuodama teismo nuosprendį nurodė, kad Kauno apylinkės teismas itin išsamiai nagrinėjęs bylą priėmė teisingą ir teismų praktiką atitinkantį išteisinamąjį nuosprendį.  Advokato padėjėjos teigimu, teismas teisingai atskyrė saviraiškos laisvę nuo neapykantos nusikaltimų. Plakato turinys nėra juos kabinusių asmenų autorinis darbas – tai plačiai Europoje paplitusio teksto, skirto palaikyti pabėgėlius ir kritikuoti vyriausybės vykdomą politiką, vertimas iš anglų kalbos. Šie veiksmai negali būti prilyginami neapykantos ir diskriminacijos kurstymu.

VšĮ “Europos žmogaus teisių fondas”, suteikęs nemokamą teisinę pagalbą kaltinamiesiems šioje byloje, nurodo, kad per šešerius Fondo gyvavimo metus, organizacija pateikė 577 pareiškimus prokuratūrai dėl neapykantos ir diskriminacijos kurstymo, iš kurių jau 47 baudžiamosios bylos yra laimėtos. Dažniausiai neapykantos kalba pasireiškia tautybės pagrindu. Tikimasi, kad augantis visuomenės sąmoningumas sumažins tokio pobūdžio nusikaltimų skaičių, o šis nuosprendis taps puiku pavyzdžiu atskiriant valdžios kritiką nuo neapykantos nusikaltimų.

EFHR