EFHR alternatyvi ataskaita Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) pateikė savo alternatyvią ataskaitą Jungtinių Tautų Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui (CERD).

Per 88-ą Komiteto sesiją, vykusią nuo lapkričio 23 d. iki gruodžio 11 d. Ženevoje, buvo nagrinėjama ataskaita, kuri buvo parašyta kaip atsakas į CERD nuomonę apie periodines ataskaitas (6-8), parengtas Lietuvos valdžios institucijų pagal Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (ICERD).

Ataskaitos tikslas, į kurį atsižvelgs joje aptariama šalis ir kiti CERD atstovai, yra suteikti Komisijai papildomos informacijos, susijusios su tam tikrų rekomendacijų įgyvendinimu ir šiuo metu vykstančių diskusijų dėl tautinių mažumų teisių ir jų dabartinės apsaugos Lietuvoje.

Lietuvos kovos su diskriminacija rezultatai buvo kruopščiai analizuojami CERD posėdžiuose, kurie buvo tiesiogiai transliuojami internete lapkričio 27 d.

EFHR atstovai gali džiaugtis, kad nuo paskutinės ataskaitos pateikimo 2011 m. Lietuvos valdžia ėmėsi tam tikrų priemonių, kuriomis siekiama pagerinti tautinių mažumų statusą. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento veiklos atnaujinimas yra ypatingai vertas pagyrimo.

Tačiau, kaip nurodėme savo ataskaitoje, reikia išnagrinėti dar daug aspektų. Tarp jų – dar neratifikuota Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 12.

EFHR ataskaitą taip pat paminėjo Lietuvos atstovai iš Europos tinklo prieš rasizmą. Tinklą sudaro trys nevyriausybinės organizacijos: Lygių galimybių plėtros centras, Romų visuomenės centras ir Lietuvos žmogaus teisių centras. Ataskaitą galima perskaityti čia.

EFHR tikisi, kad CERD apsvarstys ataskaitą ir rekomendacijas. Džiaugiamės, kad mums buvo suteikta proga pasidalinti savo išvadomis ir tikimės, kad jos atneš naudos Komisijai bei prisidės prie situacijos Lietuvoje gerinimo.

EFHR alternatyvios ataskaitos Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetui apibendrinimas:

– Atsakas į Komisijos rekomendacijas (10 straipsnis): EFHR mano, kad pagrindinis neseniai įsteigto Tautinių mažumų departamento tikslas – dalyvauti politinėje veikloje, kurioje būtų siekiama įgyvendinti tautinių mažumų teises.

– EFHR mano, kad įstaigoms, besirūpinančioms žmogaus teisėmis ir tautinėmis mažumomis, skiriami nepakankami finansiniai ištekliai ir tai atspindi bendrą Vyriausybės požiūrį į tautinių mažumų teises.

– Atsakas į komisijos rekomendacijas (11 straipsnis): Nors Valstybės organai buvo raginami kaip įmanoma greičiau priimti įstatymą dėl tautinių mažumų, įstatymas nebuvo priimtas. Nuo 2010 m. Lietuvoje nebuvo priimta jokio įstatymo dėl tautinių mažumų. LR Seimas priėmė projektus, tačiau jų dar net neaptarė.

– Atsakas į Komisijos rekomendacijas (12 straipsnis): Nuo 2011 m. nebuvo įsteigta jokia su neapykantos nusikaltimais kovojanti institucija. EFHR pastebi, kad valdžios institucijos paprastai ignoruoja skundus dėl į tautines mažumas nukreiptos neapykantos. EFHR stebi neapykantą kurstančią kalbą internete ir pateikė teisėsaugos institucijoms daugiau nei 450 skundų. Tačiau EFHR norėtų atkreipti dėmesį, ar tikrai šiuo atveju daroma viskas, kas yra būtina, nes įprastai tokiais atvejais nubaudžiama tik nedidele pinigine bauda.

– EFHR nori atkreipti dėmesį į aktyvesnį neonacistinių grupuočių kūrimąsi Lietuvoje, ką galima pastebėti ypač per Nepriklausomybės dienos (kovo 11 d.) minėjimą ir į abejingą kai kurių valdžios atstovų požiūrį į šį reiškinį.

– Atsakas į Komisijos rekomendacijas (14 straipsnis): EFHR pastebi, kad Lietuvoje neorganizuojami mokymai apie žmogaus teises. Buvo patikinta, kad Lietuvos policijos mokykloje vyks mokymai apie žmogaus teises, tačiau jie taip ir neįvyko.

– Atsakas į Komisijos rekomendacijas (18 straipsnis): EFHR norėtų pabrėžti faktą, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vis dar nagrinėja nedaug su etnine ar tautybių diskriminacija susijusių atvejų, o statistiniai duomenys neatspindi realios situacijos Lietuvoje. Taip gali būti dėl nežinojimo arba nepasitikėjimo šia institucija.

– Atsakas į Komisijos rekomendacijas (22 straipsnis): EFHR primygtinai nori pabrėžti, kad Lietuva vis dar neratifikavo nei Europos regioninių arba mažumų kalbų chartijos, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 12.

– Atsakas į Komisijos rekomendacijas (28 straipsnis): EFHR nori atkreipti dėmesį, kad Lietuvos pateiktos ataskaitos, patalpintos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje, ir Komisijos pastabos dėl lietuviškų ataskaitų yra prieinamos tik anglų kalba. Nėra vertimo nei į lietuvių, nei į jokią tautinių mažumų kalbą. Dėl šios priežasties dauguma piliečių neturi galimybės susipažinti su jų turiniu.

– Pasyvi ir aktyvi balsavimo teisė bei teisė dalyvauti politiniame gyvenime – EFHR nėra patenkintas dėl Lietuvos vyriausybės veiksmų rinkimų ir tautinėms mažumoms reikalingos medžiagos prieinamumo klausimais. Svarbu paminėti faktą, jog per referendumą dėl įstojimo į Europos Sąjungą informacija buvo prieinama tautinių mažumų kalbomis, kas iš dalies lėmė tautinių mažumų išreikštą pritarimą įstoti į ES.

– Ataskaitos pabaigoje buvo pateiktos EFHR išvados ir rekomendacijos. Pastebėta, kad buvo imtasi kai kurių veiksmų siekiant apsaugoti mažumas, pavyzdžiui, buvo atnaujinta Tautinių mažumų departamento veikla.

– Tačiau kai kurios problemos vis dar lieka neišspręstos ir atrodo, kad tautinių mažumų klausimas Lietuvos valdžiai nėra prioritetinis. Tarp problemų išlieka nepakankamas tautines mažumas remiančių organizacijų finansavimas, problemos dėl neapykantos kurstančios kalbos teisminio nagrinėjimo ir vis dar neratifikuotos Europos regioninių arba mažumų kalbų chartija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolas Nr. 12.

EFHR