Lapkričio mėnesį net trys Lietuvos pralaimėtos bylos Europos žmogaus teisių teisme

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) nustatė dviejų Lietuvos piliečių K.P. ir E.V. nuosavybės teisių pažeidimą dėl to, kad joms nebuvo tinkamai kompensuota už paimtą pagal įstatymą nuosavybę.

Remiantis EŽTT praktika ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsniu teisinis kompensavimo reguliavimas yra kiekvienos valstybės kompetencija. Nei Konvencija, nei Teismo praktika tiesiogiai nenumato asmeniui teisės į visišką kompensavimą (t.y. tam tikromis aplinkybėmis galima kompensuoti ir ne visą rinkos kainą). Vis dėlto Teismas pripažino, kad nacionaliniai Lietuvos teismai pareiškėjai priteisė keliasdešimt kartų mažesnę kompensaciją lyginant su buvusia rinkos verte. Be to, nacionaliniai Lietuvos teismai neatsižvelgė į pareiškėjų individualią situaciją.

Byloje Pyrantienė prieš Lietuvą Teismas konstatavo, kad valstybė negali užkrauti naštos asmeniui už pačios valstybės institucijų padarytas klaidas. Be to, EŽTT atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja buvo sąžininga įgijėja ir negalėjo žinoti apie tai, kad į jos perkamą sklypą pretenduoja buvusių savininkų įpėdiniai. Teismas priminė, kad panašiose bylose ypač svarbus gero administravimo principas, kuris reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl viešojo intereso, ypač susijusio su tokiomis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip nuosavybės teisės, valstybės institucijos privalo veikti greitai, tinkamai ir nuosekliai. Teismo nuomone, šioje byloje vietos institucijų sprendimas parduoti pareiškėjai žemės sklypą buvo priimtas tinkamai neišsiaiškinus visų aplinkybių. Įvertinęs visas bylos aplinkybes Teismas padarė išvadą, kad nebuvo užtikrintas teisingos interesų pusiausvyros principas.

Tuo tarpu byloje Varnienė prieš Lietuvą kontatuotas teisinio tikrumo principo pažeidimas. 2002 m. LVAT įpareigojo vietos savivaldos institucijas atkurti pareiškėjos nuosavybės teises į sklypą , tačiau 2004 m. LVAT administracinė byla buvo atnaujinta, motyvuojant tuo, kad LVAT, priimdamas 2002 m. nutartį, galėjo suklysti vertindamas, ar ginčijamas žemės sklypas priklausė valstybinės reikšmės miškui. Galiausiai LVAT priėmė naują nutartį, kuria panaikino savo 2002 m. nutartį.

EŽTT pabrėžė res judicata principo svarbą nurodydamas, kad nė viena šalių neturi teisės siekti galutinio ir įsigaliojusio teismo sprendimo peržiūros vien tam, kad byla būtų išnagrinėta iš naujo. Aukštesnio teismo galios atnaujinti procesą turi apsiriboti teisės taikymo klaidų taisymu, tačiau ne nauja bylos peržiūra iš esmės, o proceso atnaujinimas neturėtų būti paslėpta apeliacija.

Taigi Teismas konstatavo, kad buvo pažeistas teisinio tikrumo principas ir Konvencijos 6 straipsnyje garantuojama teisė į teismą.

Nacionaliniai teismai turi savarankiškai spręsti dėl kompensacijos dydžio už Konvencijos pažeidimą, tačiau EŽTT pasiliko teisę pats nuspręsti dėl teisingo atlyginimo, jeigu valstybei nepavyks susitarti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Trečias, Lietuvai nenaudingas EŽTT sprendimas, yra susijęs su Konvencijoje įtvirtinta teise laisvai rengti taikius susirinkimus. 2003 m. Lietuvos ūkininkai surengė kelių blokadą reikalaudami didesnės piniginės paramos žemės ūkiui. Po vienerių metų bylinėjimosi nacionaliniuose teismuose blokados organizatoriai buvo nuteisti 60 parų areštu, atidedant bausmę vieneriems metams. Tuo tarpu Strasbūro teismas nustatė Konvencijos 11 str. pažeidimą, t. y. teisę laisvai rengti taikius susirinkimus. EŽTT konstatavo, kad tokia bausmė buvo neproporcinga, nes demonstracija vyko be smurto, tuo pat metu vykstant žemdirbių deryboms su Vyriausybe. Teismas taip pat atsižvelgė, kad ūkininkai praleisdavo keleivinius automobilius ir pavojingus krovinius gabenančias transporto priemones. Teismo sprendimu, Lietuva turės skirti po 2 tūkst. eurų (6,9 tūkst. litų) neturtinės žalos atlyginimo penkiems ūkininkams.

Europos žmogaus teisių fondas yra be galo susirūpinęs vis blogėjančiu Lietuvos valstybės įvaizdžiu Europos žmogaus teisių teisme. Be to, tikėtina, kad gali padidėti analogiškų bylų skaičius EŽTT, nes Lietuva iki šiol neįstengia tinkamai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal tarptautinius teisės aktus, tame tarpe ir teisingo kompensavimo už žemės paėmimą pagal įstatymą išsprendimo.

Verta paminėti, kad tarp Europos valstybių įstojusių 2004 metais į Europos Sąjungą, Lietuva pagal skundų skaičių vienam gyventojui buvo viena iš pirmaujančių valstybių, šalia Estijos, Slovėnijos ir Latvijos (http://lt.efhr.eu/2013/10/22/lietuvos-valstybe-nesugeba-suderinti-valstybines-teisetvarkos-su-tarptautine-teise/). Remiantis oficialia EŽTT statistika, vien tik 2012 metais 10.000 Lietuvos gyventojų atiteko 1,24% pateiktų skundų (2010 m. – 0,73%, 2011 m.- 1%). Lyginant su Vakarų Europa, skundų skaičius yra labai didelis.

EFHR