KUR LINK VEDA KAROLIO DIDŽIOJO APDOVANOJIMAS?

EFHR prieš Karolio Didžiojo Apdovanojimą Prezidentei Grybauskaitei

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) su nuostaba priėmė žinią, jog Karolio Didžiojo apdovanojimas skirtas Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šis apdovanojimas būdavo skiriamas asmenims, kurie pasižymėjo tautine integracija, savo veikloje skatindavo vienybę ir taiką bei slopino įvairius barjerus ir konfliktus. Tai patvirtina išskirtinė laureatų grupė, tokių kaip Vinstonas Čerčilis, Robertas Schumanas, Vaclavas Havelas ar Bronislovas Geremek. Tuo tarpu kokiais išskirtiniais nuopelnais šioje srityje pasižymi Prezidentė? Pagal Achemo merą ir Kolegijos pirmininką, kurie skiria apdovanojimą, Lietuvos Respublikos Prezidentė – tai iškili asmenybė, kurios indėlis Baltijos šalių regione padėjo įveikti krizę bei integruotis Lietuvai į Europos Sąjungą (ES). Vis dėlto tokia išvada nėra pagrįsta jokiais argumentais, kurie galėtų patvirtinti šiuos nuopelnus. Taip pat, atsižvelgiant į tarptautinius santykius su kitomis valstybėmis, Prezidentės elgesys galėtų būti vertinamas kaip politiškai nebrandus.

2010 metais JAV Prezidentas Barakas Obama Prahoje susitiko su kelių Europos šalių lyderiais. Pakvietimą taip pat gavo Prezidentė D. Grybauskaitė, tačiau nepateikus jokios aiškios priežasties Prezidentė atsisakė vykti bei išvažiavo į susitikimą į Sūduvos krašto kaimą. Nerimą kėlė susitikimai su Baltarusijos Prezidentu Aleksandru Lukašenka, kurie aiškiai išskyrė Lietuvą visoje Europos Sąjungoje, kuri smerkia diktatoriaus rėžimą Baltarusijoje. Taip pat iškyla klausimas koks yra Prezidentės laisvės ir demokratijos suvokimas, po to kai buvo išsakytas komentaras dėl santykių tarp ES ir Baltarusijos: „Mes negalime primesti jokiai tautai jokio pasirinkimo –  vienokio ar kitokio režimo ar lyderio“. Be to, Prezidentės D. Grybauskaitės kadencijos laikotarpiu santykiai su Lenkija tapo kone blogiausi per visą Lietuvos nepriklausomybes laikotarpį,  o mažumų diskriminacijos problema, yra aktuali kaip niekada anksčiau. 2012 m. gegužės mėnesio NATO viršūnių susitikime Lenkijos prezidentas Bronislovas Komarovskis pakvietė Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentus siekiant susitarti dėl bendrų pozicijų, tačiau LR Prezidentė neįžvelgė poreikio vykti bei pakvietimu nepasinaudojo. Taip pat, neatvyko paminėti Nepriklausomybės dienos Varšuvoje lapkričio 11d., nors ankstesniais metais dalyvavo. Komentuodama užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio žodžius, dėl gerų Lenkijos-Lietuvos santykių atnaujinimo, prezidentė pasisakė esą šiems santykiams reikalinga pertrauka. Neramina ir prezidentės veikla vidaus politikoje – per pastaruosius Seimo rinkimus bei valdžios formavimosi laikotarpį, Prezidentė savo pirmenybę teikė buvusiai vyriausybei tokiu būdu netiesiogiai sudarydama kliūtis startuoti naujajai koalicijai, o tai suponuoja nuomonę, jog Prezidentė nesilaiko politinio neutralumo, kuris yra būtinas jos pozicijoje.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtus faktus, Prezidentės kandidatūra į Karolio Didžiojo premiją kelia abejonių bei menkina prestižinį ir gausiai pagyrimų sulaukusį apdovanojimą. Europos žmogaus teisių fondas reiškia nusivylimą bei tikisi, jog ateityje kandidatai į apdovanojimus bus atrenkami tiksliai pagal nuopelnus.