Peticija dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje vis dar yra nagrinėjama, Europos Komisija Europos Parlamento atžvilgiu turi tik patariamąjį balsą

Pastarosiomis dienomis, Lietuvos spaudoje pasirodė keletas straipsnių, kuriuose teigiama, kad Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijos jau baigė nagrinėti mano peticiją. Taip pat informuojama, kad Europos Komisija (toliau – EK) pareiškė, jog peticijoje aprašytos problemos priklauso valstybių narių kompetencijai.

Deja, pateikta informacija praleidžia kelis labai svarbius faktus ir todėl klaidina visuomenę. Pirma, EK pozicijoje yra nurodyta, kad Lenkija ir Lietuva turi bendradarbiauti sprendžiant tautinių mažumų problemas, o šių šalių vyriausybės yra įpareigotos tai daryti. Atsižvelgiant į diplomatinės kalbos taisykles, tai yra neabejotinai daugiau, nei pateikta Lietuvos žiniasklaidoje. Antra, balandį vykusio Peticijų komisija posėdžio metu EP (toliau – EP) nepritarė EK pareiškimui, jog ji neturi kompetencijos spręsti šią bylą. Buvo nuspręsta pakartotinai išnagrinėti bylą. EK poziciją kritikuoja ir žymūs Europos teisės ekspertai, kurie vienbalsiai sutinka, kad pagrindinių teisių apsauga yra ES institucijų atsakomybė ir jos privalo imtis įvairių veiksmų. Tai liudija įvairios Europos Sąjungos iniciatyvos žmogaus teisių srityje. Trečia, Europos Komisija turi tik patariamąjį balsą EP narių atžvilgiu, tai jokiu būdu nėra įpareigojantis administracinio organo sprendimas. Verta pabrėžti, kad lenkų tautinės mažumos problemų atžvilgiu EK pozicija jokiu būdu negali būti tapatinama su tuo, kad ES nemato jokių pažeidimų. Priešingai, EK išvengė esamos situacijos nagrinėjimo, pasiteisindama tuo, kad neturi kompetencijos nagrinėti šią bylą. Pasyvus EK požiūris į valstybės narės veiksmus užtikrinant žmogaus teises taip pat turėtų kelti rūpestį lietuviams: ką jie darytų, jei valstybė apribotų jų pagrindines teises? Kur jie kreiptųsi pagalbos? Tai tiek apie EK poziciją.

Tuo tarpu mano peticija Nr. 358/2011 buvo pateikta EP ir tik ši institucija turi įgaliojimus priimti galutinį sprendimą. Žiniasklaida turėtų plačiai informuoti apie šios institucijos sprendimus bei juos komentuoti. Reikia pažymėti, kad balandžio 24 dieną įvyko atviras posėdis, kurio metu EP nariai nusprendė, jog reikia išnagrinėti mano peticijoje iškeltus klausimus. Po to Europos Parlamentas vėl kreipėsi į EK dėl savo pozicijos patikslinimo. EK spalio 24 d. ne itin palankiai pasisakė. Todėl š.m. gruodžio 3 d. Peticijų komisija jau antrą kartą iš eilės priėmė sprendimą tęsti peticijos nagrinėjimą, nepaisant to, jog remiantis EK pozicija galima baigti mano skundo nagrinėjimą. Kitaip tariant, EP eilinį kartą priėmė sprendimą, nepaisydama EK nuomonės.  Šių itin svarbių faktų nutylėjimas klaidina visuomenę.

Verta pabrėžti, kad peticija yra reikalinga ne tam, kad išspręstų esamą problemą ar įrodytų, jog teisės pažeidimų nėra, bet tam, kad atkreiptų dėmesį į svarbią socialinę problemą. Negalima tikėtis, kad EP priims sprendimą, nes ši institucija neturi reikiamos kompetencijos. Tačiau, turime teisę išsakyti savo problemas bei argumentus, ką ir darome, nepaisant įvairių kliūčių. EP nagrinėja peticiją dėl Lietuvos lenkų kalbinių teisių daugiau nei pusantrų metų. Ši peticija jau buvo nagrinėjama EP atvirame posėdyje, kurio metu Lietuvos vyriausybė paprastam ES piliečiui turėjo paaiškinti savo poziciją lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Daugelis žmonių nemato ar nenori matyti, kad didžiosios dalies pateiktų peticijų EP apskritai nepriima svarstymui. Kai kurios peticijos yra nagrinėjamos tik raštu, jos niekada nepasirodo EP narių posėdžių darbotvarkėje. Faktas, kad dėl peticijos Nr. 358/2011 pavadinimu „Lietuvos lenkų kalbinės teisės“ viešai diskutuota, liudija tai, kad EP įžvelgė šios problemos opumą, tačiau to nepakanka, turint galvoje, kad yra įvairių galimų priemonių prieš valstybę narę, kuri pažeidinėja pagrindines teises. Vis dėlto, pasiekėme gana daug, turint omenyje, kad į pagrindinę ES instituciją patenka tūkstančiai paprastų piliečių bylų .

Europos žmogaus teisių fondas palaiko šią Tomo Snarskio peticiją.

Edited by Austėja Balčiūnaitė within the framework of a traineeship programme of the European Foundation of Human Rights, www.efhr.eu.