Europos žmogaus teisių fondas palaiko ESBO sprendimą

Šių metų liepos 10 d. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino naujas rinkimų apygardų ribas. Komisijos sprendimu buvo pakeistos kelios rinkimų apygardų ribos Vilniuje, Kaune, Kelmėje bei Vilniaus krašte. Dvi rinkimų apygardos, kuriose lenkai sudaro daugumą (Sužonių ir Skirlėnų), buvo prijungtos prie „lietuviškos“ Švenčionių – Molėtų rinkimų apygardos. Tokį sprendimą VRK grindžia demografiniais pokyčiais – vienose apygardose gyventojų skaičius žymiai sumažėjo, kitose – padaugėjo.

Europos žmogaus teisių fondas laikosi nuomonės, kad pagrindinis rinkimų apygardų ribų perskirstymo tikslas yra sumažinti lenkų – rinkėjų galimybę balsuoti už savo atstovus per ateinančius Seimo rinkimus.

Europos žmogaus teisių fondas nori pabrėžti, kad tautinei mažumai priklausančių rinkėjų „skaidymas“ prieštarauja tarptautinei teisei.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 3 str. įtvirtina teisę į laisvus rinkimus: „Aukštosios Susitariančios Šalys įsipareigoja pagrįstais terminais organizuoti laisvus rinkimus, slaptai balsuojant, sudarydamos tokias sąlygas, kurios garantuotų žmonių nuomonės išraiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas“[1]. Šis teisės aktas, saugantis ir tautinių mažumų teisės, yra privalomojo pobūdžio Lietuvos Respublikai.

Ne mažiau reikšmingos yra ir 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 16 str. nuostatos: „Šalys nesiima tokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų teises bei laisves, išplaukiančias iš šios konvencijos pagrindinių principų“[2]. Šios konvencijos aiškinamojo rašto[3] 81- 82 p. teigia, kad 16 konvencijos straipsnio tikslas yra apsauga nuo priemonių, kurios keičia populiacijos proporcijas vietovėse, apgyvendintose tautinių mažumų, ir kuriomis siekiama apriboti teisės bei laisves, išplaukiančios šios konvencijos pagrindų. Vienas iš tokio neleistino elgesio pavyzdžių – administracinių ribų pakeitimas, siekiant apriboti šias teises ir laisves (ang. „gerrymandering”).

2002 m. spalio 18-19 d. Venecijos Komisijos priimto Gerosios rinkimų praktikos kodekso[4] 2.2 p. bei šio dokumento aiškinamasis raštas nurodo, kad mandatai turi būti lygiai padalyti rinkimų apylinkėms, o nukrypimas nuo šios normos neturi viršyti 10%, ir tikrai neturi peržengti 15% ribos, išskyrus išimtinį atvejį, kokiu yra, be kita ko, tautinių mažumų bendruomenės apsauga. Papildomai pabrėžiama, kad tose teritorijose, kuriose yra vykdomas naujas rinkimų apylinkių ribų nustatymas, tokie veiksmai turi būti atliekami neskriaudžiant tautinių mažumų. Taigi, žiūrint iš procedūrinės pusės, įvedant naują rinkimų apylinkių padalijimą, įtaką tam privalo turėti ir tautinių mažumų atstovai. Tai taikytina ir VRK sudėčiai, į kurią turėtų įeiti tautinių mažumų atstovas (Gerosios rinkimų praktikos kodekso 3.1 p.).

Darytina išvada, kad 2012-07-10 VRK sprendimas neatitinka tarptautinių teisės aktų reikalavimų ir mažina tautinės mažumos atstovų galimybes Seime.

Dėl šių, aukščiau pateiktų, argumentų Fondas palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos sprendimą stebėti rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą.