coverPenktadienį, spalio 28 dieną, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) pakvietė į kasmet rengiamą, tautinėms mažumoms skirtą konferenciją. Konferencijos pavadinimas: „Tautinių mažumų teisės ir lūkesčiai Lietuvos ir tarptautinės teisės kontekste”. Konferencija vyko Vilniaus miesto savivaldybės pastate, esančiame Konstitucijos pr. 3.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad šiais metais vykusioje konferencijoje dalyvavo daugiau žmonių nei praeitais metais, kuomet konferencija vyko pirmą kartą. Šiais metais salė buvo užpildyta iki paskutinės vietos. Konferencija susidomėjo ne tik daugelis šalies ir tarptautinių organizacijų ir vyriausybinių institucijų, ji taip pat pritraukė žiniasklaidos dėmesį. Panašiai kaip ir praeitais metais konferencija vyko anglų ir lietuvių kalbomis. Pranešimai buvo verčiami į abi šias kalbas.

Konferenciją atidarė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Savo sveikinamojoje kalboje meras pranešė apie Vilniaus miesto savivaldybės į tautines mažumas nukreiptas iniciatyvas (paslaugų teikimą klientams keturiomis kalbomis, pagrindinių Vilniaus miesto savivaldybės informacijos teikimą penkiomis kalbomis, simbolinių lentelių su gatvių pavadinimas tautinių mažumų kalbomis atidengimą Vilniuje). Po mero pasisakymo kalbėjo EFHR direktoriaus pavaduotoja Kristina Vojčiukevič, kuri trumpai pristatė Fondo veiklą, primindama, kad Fondas teikia nemokamas teisines konsultacijas ir vykdo kovos su neapykantą ir diskriminaciją kurstančia kalba kampanijas. Toliau kalbėjo Artur Zapolski, atstovaujantis 2015 m. prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtą Tautinių mažumų departamentą. Jis pristatė Departamento veiklą. Departamento atstovas pabrėžė, kad sėkmingas tautinių mažumų teisių diegimas – tai daugiašalis procesas, kuriame reikia atsižvelgti į kiekvienos partijos balsą. Ketvirta iš eilės pirmoje sesijoje kalbėjo ESBO vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais vyresnioji patarėja Jennifer Croft. Jos pasisakymo tema buvo „Tautinių mažumų teisės tarpvalstybiniuose santykiuose”. Jennifer Croft pabrėže, kad valstybės privalo veikti socialinės sanglaudos naudai savo sienų ribose ir kad diegiant tautinių mažumų teises sukuriama socialinė sanglauda. Todėl valstybės privalo laikytis dėl tautinių mažumų teikiamų tarptautinių rekomendacijų, nepaisant to, kaip kaimyninės šalys vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus. Paskutinė pirmoje dalyje kalbėjo dr. Hanna Vasilevich, atstovaujanti Europos mažumų centrą (European Centre for Minority Issues). Savo pasisakyme palygino Čekijos, Lenkijos ir Vokietijos Vyriausybių požiūrį į dvikalbių ir daugiakalbių lentelių su vietovardžių ir gatvių pavadinimais tautinių mažų kalbomis naudojimą viešosiose vietose. Dr. Hanna Vasilevich pabrėžė, kad lentelės tautinių mažumų kalbomis yra svarbi, simbolinė tautinių mažumų buvimo tam tikro rajono erdvėje išraiška.

Antrąją konferencijos dalį pradėjo dr. Grigorijus Potašenko, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centro direktorius. Savo pasisakyme apžvelgė Lietuvos daugiakultūriškumą. Mokslininkas pabrėžė, kad iki šiol diegiama daugiakultūriškumo politika nepatenkina daugiakultūrinės visuomenės poreikių. Reziumuodamas pastebėjo, kad Rytų Europos šalių mąstyme vis dar vyrauja du įsitikinimai: (1) įsitikinimas, kad tautinių mažumų atstovai nėra lojalūs valstybei, kurioje gyvena, ir (2) įsitikinimas, kad valstybė yra stipri, jeigu joje gyvenančios tautinės mažumos yra silpnos. Toliau kalbėjo Darbo rinkos tyrimo instituto direktorius, prof. hab. dr. Boguslavas Gruževskis, kuris pasisakė dėl Lietuvos vietovėse, kur gausiai gyvena lenkų ir rusų tautinių mažumų atstovai, vyraujančios socialinės ir ekonominės padėties. Trumpai kalbant, analizė, kuria profesorius rėmėsi, parodė, kad šiose vietovėse kaip taisyklė yra blogesnė socialinė ir ekonominė padėtis. Faina Kukliansky, Lietuvos žydų bendrijos pirmininkė, aptarė kelias problemas, su kuriomis yra priversta kovoti Lietuvos žydų bendruomenė. Faina Kukliansky pasakė, kad žydų mažumos rūpesčiai skiriasi nuo didesnių Lietuvos tautinių mažumų rūpesčių. Tarp kitko, žydų mažuma ieško pakankamos pinigų sumos, padėsiančios jai apsaugoti kultūrinį paveldą. Dr. Łukasz Wardyn kalbėjo apie tautinių mažumų dalyvavimą Lietuvos Seimo rinkimuose. Pristatė tris dalykus, kurie apsunkina tautinių mažumų aktyvų dalyvavimą rinkimuose: neišversti balsavimo biuleteniai, rinkimų slenkstis ir manipuliavimas rinkimų apygardų ribomis, veikiantys mažumų nenaudai. Jis pristatė atvejus, aiškiai liudijančius, kad mažumų nenaudai veikiantis manipuliavimas rinkimų apygardų ribomis pasireiškė ir Lietuvoje.

Trečioji konferencijos dalis prasidėjo nuo dr. Elżbietos Kuzborskos, Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos mokslinės sekretorės, parengtos prezentacijos. Mokslininkė pristatė teisės į švietimą mažumų kalbomis bendrus bruožus Europos kontekste. Pabrėžė, kad pagal UNESCO ir Pasaulio banko atliktus tyrimus, mokymosi gimtąja kalba užtikrinimas vyresnėse klasėse sumažina iš mokyklų pašalinamų mokinių skaičių, sustiprina mažumų bendruomenę ir įtakoja valstybinės kalbos mokymosi rezultatų pagerėjimą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, šis būdas pasiteisina mažumoms integruojantis į visuomenę. Dvi paskutinės prezentacijos buvo skirtos asmenvardžių rašybai gimtąja kalba. Mykolo Riomerio universitete dėstanti dr. Katažina Mikša pažymėjo, kad pavardė turi esminės reikšmės tapatumui, kadangi nustato asmenų tapatybė. Pabrėžė, kad  tarptautinėse teisės normose nustatyta, kad pavardės turi būti rašomos naudojant taisyklingiausias grafines raidžių išraiškas, jeigu valstybės naudoja vienodą raidyną. Advokato padėjėja Evelina Baliko, tęsė pradėtą temą sutelkdama dėmesį į praktinį požiūrį. Pateikė kelis pavyzdžius, nagrinėjamus Lietuvos teismuose dėl teisės naudoti „x” ir „z” raides asmens tapatybės dokumentuose. Savo asmenine patirtimi kovoje dėl dukros teisės į originalią vardo ir pavardės rašybą pasidalino poeto Adomo Mickevičiaus proproanūkis Roman Gorecki-Mickiewicz.

Reikėtų pažymėti, kad pristatytos temos buvo papildomai aptarinėjamos po kiekvienos prezentacijos. Tačiau paskutinis konferencijos pusvalandis buvo skirtas gilesniam požiūrių aptarimui. Diskusijos ypač suaktyvėjo prabilus apie švietimą ir asmenvardžių rašybą.

EFHR pažymi, kad didėjantis susidomėjimas diskusijomis Lietuvos tautinių mažumų klausimais yra iš tikrųjų sveikintina pažanga. EFHR ketina tęsti šį svarbų dialogą. EFHR nori nuoširdžiai padėkoti visiems pranešėjams ir dalyviams, taip pat Vilniaus miesto savivaldybei už salės, kurioje vyko konferenciją, suteikimą.

EFHR