Vector parchment with a pen and ink. Icon for recordsNeseniai Pilietybės įstatymas susilaukė viešųjų diskusijų dėl Prezidentės pasiūlytų įstatymo nuostatų pakeitimų. Tačiau, pasak ekspertų, siūlomi pakeitimai gali būti nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina, nes palankiau vertintų ypatingai Lietuvai nusipelniusius žmones, diskriminuojant paprastus piliečius.

Be to, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) atkreipia dėmesį į tai, kad Pilietybės įstatymas turėtų būti Lietuvos piliečių stabilumo garantu ir todėl neturėtų būti keletą kartų keičiamas. Prezidentas yra valstybės vadovas (Konstitucijos 77 str.) ir yra renkamas Lietuvos piliečių demokratiniuose rinkimuose, todėl jis turėtų veikti visų piliečių labui, o ne palaikyti vieną grupę.

Lietuvos Respublikos (LR) Konstitucija, pagrindinis įstatymas turintis aukščiausią teisinę galią, kurio 12-ojo straipsnio nuostata skelbia, kad LR pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pilietybės įstatymas išvardija atvejus, kai pilietis praranda LR pilietybę: pilietybės atsisakymas, kitos šalies pilietybės įgijimas (išskyrus šalis, su kuriomis LR pasirašė dvigubos pilietybės sutartį) ir LR tarptautinių sutarčių nustatytais pagrindais. Be to, pilietybės gali netekti asmuo, kuris neturėdamas LR Vyriausybės leidimo, tarnauja kitos valstybės kariuomenėje arba dirba valstybės tarnyboje šalyse, kurios nepriklauso Europos Sąjungai (ES). Pilietybės galima netekti ir tokiu atveju, jei asmuo, turintis atitinkamą leidimą, tarnaudamas kariuomenėje arba dirbdamas valstybės tarnyboje kitoje šalyje, kenkia LR interesams.

Kaip taisyklė, pilietybės įgijimo ir netekimo sąlygos priklauso išimtinei valstybės kompetencijai. Europos Sąjungoje yra ES pilietybė, kuri papildo valstybių narių pilietybę. ES Teisingumo Teismas konstatavo, kad jokia valstybė narė negali priimti tokių teisės aktų, kurie apribotų kitos valstybės narės įgaliojimus nustatyti sąlygas, numatančias pilietybės įgijimą. Kitų valstybių siekiai sudaryti papildomas sąlygas ir papildomus kriterijus tam, kad būtų suteikta teisė naudotis teisėmis numatytomis sutartyje yra nesuderinami su ES pirmine teise.

Pagal dabartinius teisės aktus, mišriose santuokose gimę vaikai gali turėti dvigubą pilietybę. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. vaikai turi atsisakyti vienos iš tautybių kol jiems nesukaks 21 metai. Keista yra dabartinė valstybės vadovės pozicija, kuri anksčiau leido apriboti vaikų teises, o dabar nori palankiau vertinti ypatingai Lietuvai nusipelniusius žmones. Prezidentė siūlo įvesti Pilietybės įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos ypatingai Lietuvai nusipelniusieji žmonės, turės teisę į dvigubą pilietybę. Deja, siūlomi pakeitimai palankiau vertintų Lietuvai nusipelniusius žmones ir diskriminuotų paprastus piliečius. Vietoj šiuo metu siūlomų Pilietybės įstatymo pakeitimų, EFHR siūlo įvesti Konstitucijos pakeitimus, kurie padėtų spręsti dvigubos pilietybės klausimą. Naujas Konstitucijos 12 straipsnis turėtų būti toks: „Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Iš LR piliečio negali būti atimta Lietuvos pilietybė, išskyrus atvejus, kai jis pats jos atsisako.“ Šis pakeitimas pabaigtų diskusijas apie įvairias dvigubos pilietybės koncepcijas ir konstrukcijas Lietuvos teisės aktuose. Tokios teisės nuostatos aiškinimas neturėtų būti sunkus ir nediskriminuotų Lietuvos piliečių ir kitų tautybių. Siūlome, kad Lietuvos piliečiai turėtų galimybę išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu, pvz. referendumo metu. Plačiau apie tai rašėme čia.

Nuo 2012 m. LR pilietybė buvo suteikta mažiausiam žmonių skaičiui lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 1000 piliečių atitenka 0,1 pilietybės suteikimo atvejų. 2013 m.  Lietuvos pilietybę įgijo 173 žmonių, o 2012 – 183. Tačiau, tik praeitais metais, 409 žmonių neteko Lietuvos pilietybės, nes įgijo kitos šalies pilietybę, o 43 žmonės savanoriškai jos atsisakė. Pirmąjį 2014 m. pusmetį, 19 žmonių savanoriškai atsisakė savo pilietybės, o 408 žmonių neteko Lietuvos pilietybės, nes įgijo kitos šalies pilietybę. Stiprėjančios demografinės krizės Lietuvoje akivaizdoje, kiekvienam asmeniui, norinčiam išlaikyti teisinį ryšį su tėvyne, turėtų būti suteikta teisė išsaugoti Lietuvos pilietybę kitos šalies pilietybės įgijimo atveju.

Pilietybės netekimas

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014 m. I pusmetis

Savanoriškas pilietybės atsisakymas

121

94

60

71

26

43

19

Pilietybės netekimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo

647

784

519

543

419

409

408

Bendrai

768

878

579

614

445

452

427

EFHR