Vector parchment with a pen and ink. Icon for recordsNors tautinių mažumų tema Lietuvoje rašoma ir diskutuojama labai daug, iki šiol Lietuvos valdžia nesiėmė konkrečių veiksmų, užtikrinančių teisinę reglamentaciją, kuri išspręstų kylančius klausimus ir problemas. Tautinių mažumų įstatymo trūkumas kelia sumaištį politinėje arenoje bei neleidžia išspręsti daugybės teisinių dilemų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, viešėjusi Varšuvoje pirmųjų laisvų rinkimų Lenkijoje 25-ųjų metinių minėjime, žurnalistams pasakė, kad tautinių mažumų situacija Lietuvoje per paskutinius kelerius metus beveik nepasikeitė. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) primena, kad nuo 2010 metų tautinių mažumų teisių pažeidimų sparčiai daugėja. Deja, tai jau ne pirmas kartas, kai prezidentė viešai skelbia klaidingą informaciją, apie ką jau rašėme. Primename, kad 2000-siais metais Lietuva be jokių išlygų ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir įsipareigojo vykdyti jos reikalavimus (daugiau).

EFHR taip pat primena, jog iki 2010 metų Lietuvoje galiojęs Tautinių mažumų įstatymas buvo vienintelis dokumentas, kuris nuo Lietuvos nepriklausomybės pradžios reglamentavo šios itin pažeidžiamos grupės statusą bei užtikrino teisinę mažumų apsaugą. Nuo tautinių mažumų įstatymo panaikinimo dienos prieš tautines mažumas buvo iškelta nemažai administracinių ir teisinių bylų bei buvo paskirtos didelės piniginės baudos pvz. dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių (daugiau), kurios buvo užkabintos tautinių mažumų įstatymo galiojimo laikotarpiu. Šiuo metu dvikalbės lentelės su gatvių pavadinimais Lietuvos Respublikoje neatitinką galiojančių įstatymų. Vis dėlto, analizuojant šį klausimą išsamiau matome, kad šios srities teisinėje reglamentacijoje yra spragų. Tokią išvadą patvirtina faktas, kad Lietuvoje iškabintos lentelės anglų kalba nepažeidžia jokių įstatymų (daugiau).

Problemos kyla taip pat švietimo srityje. EFHR nuomone, Lietuvos valstybės įstatymai neatitinka tarptautinių standartų. Vienas geriausių pavyzdžių yra Švietimo įstatymas, kuris akivaizdžiai prieštarauja Europos Sąjungos Direktyvai 2000/43/WE, kurios tikslas yra įgyvendinti lygybės principą neatsižvelgiant į rasę ar etninę kilmę. Nerimą kelia valstybinio lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas (identišką egzaminą laiko lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų mokiniai), kuris buvo įvestas nenumatant atitinkamo pereinamojo laikotarpio, kurio metu mokiniai turėtų galimybę gerai susipažinti su nauja programa. Toks pokytis švietimo sistemoje yra diskriminuojantis ir faktiškai gali apriboti mokinių, kurie mokosi tautinių mažumų mokyklose, galimybes, stojant į aukštąsias mokymo įstaigas ir universitetus.

2012 metais Europos Tarybos Ministrų komitetas, atsakingas už Pagrindų konvencijos įgyvendinimo stebėseną šalyse-narėse, Lietuvoje pastebėjo trūkumų, susijusių su Konvencijos nuostatų nevykdymu (nutarimas CM/ResCMN(2012)19). Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesilaiko mažumų apsaugos standartų, įtvirtintų Pagrindų konvencijoje, nors tautinių mažumų padėties gerinimas išlieka valstybės vidaus politikos pareiga.

Kai kurie politikai siūlo grąžinti seną tautinių mažumų įstatymo variantą, bet tokią galimybę atmeta prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri įžvelgė įstatymo prieštaravimą LR Konstitucijai. Įstatymo projektas, kurį parengė kultūros viceministro vadovaujama darbo grupė, įteisintų dvikalbes lenteles su gatvių pavadinimais gyvenvietėse, kuriose gyvena ne mažiau negu 25 proc. tautinės mažumos atstovų. Apie projektą neigiamai pasisakė taip pat Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Valdančiosios koalicijos politinė taryba nutarė, kad naujas tautinių mažumų įstatymas bus priimtas iki pavasario sesijos pabaigos. Verta pažymėti, kad iki birželio vidurio neįvyko nei vienas darbo grupės, atsakingos už tautinių mažumų įstatymo tobulinimą, susitikimas.  

EFHR jau ne kartą rašė apie tai, kad tautinių mažumų įstatymas turėtų būti skubiai priimtas (daugiau). EFHR tikisi, kad Lietuvos valdžia imsis konkrečių veiksmų tam, kad valstybės įstatymai atitiktų Europos Sąjungos reikalavimus bei užtikrintų tinkamą tautinių mažumų teisių apsaugą. Tokie veiksmai taip pat prisidėtų prie geresnio Lietuvos valstybės įvaizdžio kūrimo tarptautinėje arenoje.

EFHR