grybauskaiteEuropos žmogaus teisių fondas su nuostaba ir nusivylimu stebi paskutinius Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės politinius veiksmus. Savo kalbose ir  pranešimuose Seimui iškelia lenkų klausimus, kurie tapo svarbių temų sinonimu visoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Tame tarpe labiausiai kontraversišką dėl suvienodinto lietuvių kalbos egzamino ir teisinio lenkiškų pavardžių rašymo reglamentavimo.

Valstybės prezidentė panaudoja savo politiniams tikslams tautinius ir patriotinius motyvus. Tai sukelia demokratijos silpimą ir visuomenės susiskaidymą. Nepaisant pažadų, kad nėra priešiškai nusiteikusi prieš tautines mažumas, atvirai skelbia, kad blokuos daugumą šių mažumų reiškiamų reikalavimų. Demokratinės valstybės prezidentas turi užimti neutralią poziciją bei negali atvirai palaikyti arba atmesti kurios nors partijos pozicijos – tai taip pat numatyta 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme.

Specialų akcentą savo kalboje, skirtoje teismui, kuris dieną prieš pradėjo nagrinėti bylą dėl lietuvių kalbos egzamino, galima suprasti kaip tam tikrą bandymą įtikinti ir padaryti spaudimą. Teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principą galėjo pažeisti asmuo, kuris skatino laikytis nepriklausomumo ir neutralumo principo. Dalios Grybauskaitės nuomone, lietuvių kalbos egzaminas, atsižvelgiant į aplinkybes, tapo politiniu įkaitu.

Kaip vėliau paaiškėjo (birželio 18 dieną), tas pats teismas priėmė nutarimą, kuriame paskelbė, kad pareikšti reikalavimai dėl nuolaidų egzamine, prieštarauja Lietuvos Respublikos konstitucijai ir atmetė juos neskundžiamai. Tačiau opozicija pareiškė, kad jos tolimesni veiksmai priklausys visų pirmą nuo šių metų abiturientų rezultatų, o teismo nutarimą laiko ,,pagrindinių piliečių teisių pažeidimu” ir jau dabar praneša, kad ieškos kitų kelių ir galimybių, kaip pagerinti padėti asmenų, kurie laiko lietuvių kalbos egzaminą, baigę tautinių mažumų mokyklas.

Tačiau Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija galioja visai valstybei, į jos nuostatas taip pat reikia atsižvelgti visuose įsakymuose ir įstatymuose, kurie yra tiesiogiai susiję su tautinėmis mažumomis. Lietuvos Respublikos prezidentė, kuri prezidento priesaikoje žadėjo atstovauti visą Lietuvos tautą ir valstybę, viešosiose kalbose pareiškia tik savo subjektyvią nuomonę, nepaisydama jokių tarptautinių dokumentų. Dėl to kyla ginčai tarp skirtingas vertybes atstovaujančių stovyklų, o taip pat tai kompromituoja prezidentę, tuo pačiu ir Lietuvą tarptautinėje arenoje, kaip valstybę, kuri pažeidžia pagrindines Europos teises, o valstybės galva nesugeba prisiderinti prie jos pareigoms galiojančių dokumentų.

Europos žmogaus teisių fondas smerkia politinę prezidentės poziciją, kurios skelbiamos vertybės yra nutolusios nuo tų, kurių turi laikytis politikai, o ypač valstybės galva.

EFHR