EFHR prašymu, Freedom House keičia ataskaitą apie Lietuvą

Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) pastangų dėka viena didžiausių organizacijų pasaulyje, kuri gina demokratiją – Freedom House – pakeitė šiais metais paskelbtą savo ataskaitą. Ataskaitoje apie Lietuvą, kurią galima rasti svetainėje http://www.freedomhouse.org/report/freedom-world/2013/lithuania buvo pašalintas teiginys, esą tautinių mažumų teisės Lietuvoje yra teisiškai apsaugotos. (The rights of ethnic minorities, who comprise about 16 percent of the population, are legally protected (…).

Ataskaitos pakeitimas buvo sėkmingas tik po ilgalaikių Fondo pastangų, kadangi Fondas nuo 2012 metų, t.y. nuo ataskaitos pasirodymo momento, nepritarė tikrovės neatitinkančiai informacijai dėl tautinių mažumų teisinės padėties Lietuvoje.

Freedom House organizacija, kurios buveinė yra JAV, pritarė EFHR argumentams, kad šiuo metu Lietuva neturi įstatymo saugančio tautinių mažumų specifinių teisių. Tuo pačiu Lietuva yra vienintelė šalis, kuri ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją (2000 metais be jokių išlygų) ir kuri panaikino Tautinių mažumų įstatymą. Būtent dėl to nuo 2010 metų nėra įstatymo saugančio šią pažeidžiamą grupę.

Taip pat Lietuvos politikai (tarp jų buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis) rėmėsi anksčiau paminėtu teiginiu susijusiu su neva diskriminacijos nebuvimu tarp tautinių mažumų Lietuvoje. Šia klaidinga ištrauka dažnai naudodavosi ir cituodavo aršiai gindami nenaudingus argumentus dėl dikskriminuojamų grupių. Politikai vienareikšmiškai teigia, kad tautinių mažumų teisės Lietuvoje yra saugomos. EFHR apie tai rašė 2012 metų rugsėjį, kai diskusijos televizijos eterio metu Audronius Ažubalis pažymėjo, kad tautinės mažumos neturi būti užsienio politikos įkaitais ir, kad nereikia kreipti dėmesio į įtarimus dėl lenkų tautinės mažumos teisių pažeidimų, kadangi jie yra nepagrįsti. Ministras rėmėsi klaidingu argumentu iš Freedom House ataskaitos, kuris dabar buvo pakeistas.

Tai dar vienas EFHR laimėjimas šioje srityje. Prieš metus informavome, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūr (European Union Agency for Fundamental Rights) ištaisė 2010 metų ataskaitą apie Lietuvą taip, kaip siūlė EFHR http://lt.efhr.eu/2012/11/17/es-pagrindiniu-teisiu-agenturos-ataskaita-uz-2010-metus-pataisyta-efhr-prasymu/

Šis EFHR laimėjimas be galo džiugina, ypač turint omenyje šį faktą, kad Freedom House ataskaitos yra dažnai cituojamos tarp politikų ir žiniasklaidoje. Nuo šiol niekas negalės remtis klaidingomis informacijomis. EFHR yra dėkinga Fredom House už konstruktyvų bendradarbiavimą.

Freedom House 2013 metų ataskaitoje (http://www.freedomhouse.org/report/freedom-world/2013/lithuania) pagrindinį dėmesį skiria politinėms teisėmis ir pilietinėms laisvėms Lietuvoje, deja, daug aspektų vis dar kelia nerimą. Ataskaitos autoriai tiksliai nurodė problemą, susijusią su žodžio ir spaudos laisve. Žiniasklaida Lietuvoje yra nevaržoma , tačiau tai dar nereiškia, kad cenzūra yra išnykusi. Žymiausias pavyzdys – dokumentinio filmo apie Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę transliacijos atšaukimas per privačią televizijos stotį, kuri iš pradžių buvo sutikusi jį rodyti .

Nerimą kelia ir naujas Švietimo įstatymas. Nuo 2013 metų tautinių mažumų mokyklų absolventai turės laikyti tą patį lietuvių kalbos egzaminą kaip lietuvių mokyklų mokiniai. Fondas jau seniai laikosi nuomonės, kad valstybinės kalbos egzamino suvienodinimas be atitinkamo pereinamojo laikotarpio, skirto įsisavinti naują mokymo programą yra diskriminuojantis ir faktiškai pablogins tautinių mažumų mokyklose besimokančių vaikų pradinę padėtį.

Pasak „Freedom House”, teisę į tikėjimo laisvę yra gerbiama praktikoje, tačiau taip vadinamosios tradicinės religinės bendruomenės naudojasi tam tikromis viešosiomis paslaugomis, pavyzdžiui, metinėmis dotacijomis, kurios nebuvo skirtos kitoms grupėms. Dar daugiau, ataskaitoje kritikuojama Lietuvos teismų sistema, visų pirma dėl to, kad nebuvo užtikrinta, jog sulaikyti įtariamieji turėtų galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis, netinkamas policijos elgesys su sulaikytais asmenimis, ilgas sulaikymo procesas, perpildyti kalėjimai ir blogas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Paskutinė ataskaitos dalis yra skirta tautinių mažumų padėčiai aptarti. Deja, diskriminacija vis dar išlieka problema, nes nebuvo priimtos jokie teisės aktai, kurie pagerintų gyventojų padėtį. Nors Lietuva teigia, kad tautinių mažumų teisės yra teisiškai apsaugotos, dabartinė situacija tik patvirtina, kad šios teisės yra nuolat pažeidžiamos. Lietuva išlieka šalimi, kurioje žmonės nėra apsaugoti nuo diskriminacijos.

EFHR yra labai susirūpinęs tuo, kad Lietuvos politikai tiesiog užsimerkia prieš problemas, kurios ir toliau yra labai opios. Tačiau neketina nuleisti rankų padedantžmonėms, kurių teisės yra pažeidžiamos.

EFHR

[wpfilebase tag=file id=592 /]

[wpfilebase tag=file id=593 /]