Kas toliau su asmenvardžiais?

Reikia pripažinti, kad originalios vardų ir pavardžių rašybos klausimas vis dar labai aktualus. Atsižvelgiant į vis didėjantį mišrių santuokų skaičių, ši problema turi būti kuo greičiau išspręsta. Ponas Remigijus Šimašius savo internetiniame tinklapyje siūlo leisti vartoti asmens tapatybės kortelėse visus lotyniškus rašmenis ir parengti oficialias taisykles, kurios reglamentuotų minėtą klausimą, t.y. nustatytų kaip lietuvių kalboje nesantys diakritiniai ženklai paverčiami raidėmis be šių ženklų, kai diakritinius ženklus naudoti nepatogu.

Lietuvos valdžia ir toliau nepaiso fakto, kai kiekvieną savaitę į ambasadas kreipiasi po keletą žmonių, norinčių atsisakyti Lietuvos pilietybės. Priežastis tik viena: kažkas tai laiko gresiančiu pavojumi Lietuvos valstybingumui, o perskaityti w, q ar x raides  jam ypatingai sudėtinga

Fondas ne kartą atkreipė dėmesį į faktą, kad vardų ir pavardžių rašyba glaudžiai susijusi su kultūra, kalba ir identiteto jausmu. ES šalių narių teisinės sistemos turi būti suderintos su tarptautiniais tautinių mažumų apsaugos principais, visų pirma su Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija.

Tuo tarpu kitas Lietuvos politikas teisingai pasisakė dėl viešųjų užrašų žymėjimo nevalstybine kalba (http://www.delfi.lt/news/ringas/politics/estanisauskas-gatviu-pavadinimai-lenku-kalba-ne-politiku-o-bendruomenes-patogumo-reikalas.d?id=60710445). Vilniaus miesto tarybos narys taikliai pastebėjo, kad pastaruoju metu tarp politikų  itin dažnai diskutuojama apie  gyvenamųjų namų renovacija, kuri niekam nekelia jokių abejonių. Štai, daugiabučių namų renovacija tai privatus kiekvieno asmens reikalas ir kiekvienas savarankiškai sprendžia ar pritarti jo namo renovacijai. Tačiau, jeigu kalbame apie privačius namus bei apie ant jų sienų pakabintas lenteles – tai jau tampa valstybės reikalu.

Lietuvos valstybė tai ne tik lietuvių tauta, bet ir daugelis kitų tautinių mažumų, nuo seno prisidėjusių prie šalies valstybingumo kūrimo ir jo daugiakultūrinio vystymosi.

„Gramatika nėra patvirtinta įstatymu“ – tokios nuomonės laikosi žurnalistas bei Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Andrius Vaišnys (http://pl.delfi.lt/opinie/opinie/vaisnys-nazwiska-to-sprawa-gramatyki-nie-polityki.d?id=60714361). Nei vardas, nei pavardė nėra kalbos dalis, taigi kodėl asmenvardžiams turėtų būti taikomos gramatikos taisyklės? Žurnalistas taip pat kreipia dėmesį į „Šiuolaikinę lietuvių kalbos gramatiką“, numatančią tokių raidžių kaip q, w, ä, ö ir kt. vartojimą nelietuviškuose žodžiuose – mus labai nustebino.

EFHR manymu vardų ir pavardžių ar viešųjų užrašų rašyba neturėtų būti politinių diskusijų objektas. Valdžia vis dėlto turėtų stengtis rasti problemos sprendimą ir neįžiebti konflikto dar labiau.

EFHR

Tekstas verstas Jarosław Stefaniak atliekant praktiką Europos žmogaus teisių fonde, www.efhr.eu.