Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą — teisės aiškinimo klausimas

Lietuvos Konstitucinis Teismas ėmėsi pakartotinai nagrinėti 1999 m. spalio 21 d. priimto nutarimo susijusio su asmenvardžių rašyba LR piliečių pasuose, nuostatas.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) atkreipia dėmesį, kad galimybė vartoti tautinės mažumos kalbą viešojoje erdvėje priklauso nuo interpretacijos. LR Konstitucija numato tik tai, kad valstybinė kalba yra lietuvių. Konstitucija nedraudžia įvesti dar vienos —  pagalbinės kalbos, o taip pat tiesiogiai nedraudžia asmenvardžių rašybos originalo kalba. Pareiškimas, kad kitos kalbos vartojimas prieštarauja Konstitucijai yra grindžiamas vien Konstitucinio Teismo išaiškinimu.

Europos Sąjungos šalyse valstybinės kalbos įtvirtinimas teisiniais aktais nedraudžia vartoti kitų kalbų viešajame gyvenime. Nors valstybinių įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba, tačiau jokiu būdu negali uždrausti vartoti kitų kalbų.

Tiek asmenvardžių rašyba originalo kalba, tiek dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių naudojimas belieka tik teisės aiškinimo klausimu. EFHR ne kartą atkreipė visuomenės dėmesį į tarptautinę kritiką Lietuvai dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nesilaikymo. Europos tarybos Ministrų komiteto rezoliucijoje dėl tautinių mažumų apsaugos Pagrindų Konvencijos įgyvendinimo neigiamai vertinami Lietuvos teismų sprendimai dėl anksčiau minėto dokumento principų nepaisymo bei yra atkreipiamas dėmesys į aiškių ir vientisų nuostatų trūkumą, susijusių su tautinės mažumos apsauga Lietuvoje.

Atsižvelgiant į įpareigojančias tarptautinės teisės nuostatas bei galiojančius valstybės įstatymus EFHR primena, kad valstybinės kalbos įtvirtinimas neturi skatinti diskriminacijos arba riboti tautinių mažumų teisių.

EFHR