Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas, susijęs su sporto renginių transliavimu ir Lietuvos teisės

2013 metų liepą Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) atmetė apeliacinius skundus, kuriuos pateikė FIFA (The Fédération International domas de Football Association) ir UEFA (Union of European Football Associations) dėl Pasaulio futbolo taurės ir Europos futbolo čempionatų transliavimo teisių.

Pagal Tarybos direktyvos 89/552/EEB dėl televizijos programų transliavimo veiklos, Europos Sąjungos narės gali uždrausti išimtines transliavimo teises tų įvykių, kurie turi svarbią reikšmę visuomenei šalyje. Todėl Belgija ir Didžioji Britanija sudarė ypatingai svarbių šių šalių piliečiams įvykių sąrašą. Belgijos sudaryti sąrašai apėmė visas Pasaulio futbolo taurės finalo rungtynes. Jungtinės Karalystės sąrašai irgi apėmė visas Pasaulio futbolo taurės finalo rungtynes ​​ir Europos futbolo čempionato rungtynes. Pagal ES teisę, sąrašai buvo išsiųsti Komisijai, kuri  nustatė jų atitikimą teisei.

Atsakydamos į tai, FIFA ir UEFA apskundė teismui šiuos sprendimus, teigdamos, kad ne visos rungtynės turi ypatingai svarbią reikšmę visuomenei.  Teismas atmetė skundus ir organizacijos kreipėsi į ESTT.

FIFA, kuri yra pasaulio čempionatų organizatorė, didelę dalį savo pelno gauna iš Pasaulio futbolo taurės rungtynių televizijos transliavimo teisių pardavimo. Taip pat ir UEFA, kuri yra pagrindinė Europos futbolo čempionatų organizatorė ir turi išskirtines transliavimo teises.

Sprendimo skelbimo metu ESTT priminė, kad valstybių narių konkrečių įvykių priskyrimas kaip turinčių ypatingą svarbą visuomenėje ir jų uždraudimas dėka savo išskirtinių transliacijos teisių sudaro laisvo paslaugų judėjimo, įsisteigimo laisvės, laisvos konkurencijos ir nuosavybės teisių apribojimą. Tačiau šie apribojimai yra pateisinami siekiant apsaugoti teisę į informaciją ir užtikrinti plačias galimybes visuomenei stebėti šiuos įvykius. Todėl  tokių įvykių apibrežimo kompetenciją turi tik pačios valstybės narės, o Komisija turi tik ištirti ar sąrašų kūrimo procedūra yra teisėta pagal ES teisės aktus.

Tada ESTT pareiškė, kad ne visos rungtynės  turi vienodą svarbą visuomenei ir todėl valstybės narės yra įpareigotos informuoti Komisiją apie priežastis, kodėl jie mano, kad Pasaulio futbolo taurės ar Europos futbolo čempionato finalas yra vienas iš įvykių, kuris turėtų būti laikomas ypatingai svarbiu visuomenėje įvykiu atitinkamoje valstybėje.

Tačiau, pasak Teismo šie trūkumai neturėjo reikšmės bylos išsprendimui. Pagal pateiktus FIFA ir UEFA duomenis, taip pat ir kitus žiūrovų stebėjimo rodiklius valstybėse narėse, Teismas konstatavo, kad visos Pasaulio ir Europos čempionatų rungtynės turėjo plačią žiūrovų auditoriją, ir tokiu būdu jie gali būti laikomi itin reikšmingais visuomenei įvykiais.

Toliau ESTT konstatavo, kad dėl ribotų Komisijos kontrolės įgaliojimų valstybių narių atžvilgiu dėl įvykių reikšmės apibrėžimo, Komisija gali pagrįsti savo sprendimą glaustai ir tik atitinkamos valstybės narės ypatingai svarbiu įvykių apibrėžimo sąrašo ribose. Be to, jei tokios kvalifikacijos padariniai neviršija laisvo paslaugų judėjimo, laisvos konkurencijos ir nuosavybės teisės padarinių  glaudžiai susijusių su įvykio pripažinimu ypatingai svarbiu, tai detalesnis atitikimas Europos Sąjungos teisės aktams nėra būtinas.

Todėl Teismas atmetė FIFA ir UEFA apeliacinį skundą, nes nebuvo įrodyta, kad Pasaulio ir Europos futbolo taurės finalų pripažinimo ypatingai svarbiais visuomenei įvykiais padariniai neturi neigiamos įtakos laisvėms ir teisėms Europos Sąjungoje.

Lietuvoje 2010 metais Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios nustato, jog Lietuvos televizijos kanalai, turintys išimtines sporto renginių transliavimo teises, turės transliuoti juos gyvai ir nemokamai, jei sporto renginys yra įtrauktas į Lietuvos visuomenei ypatingai svarbių įvykių sąrašą (Visuomenes informavimo įstatymas 38 str.).

Šių metų balandžio mėn. po beveik dvejus metus trukusio derinimo su Europos Komisija, Lietuvos Vyriausybė patvirtino naują visuomenei ypatingai svarbių įvykių sąrašą. Sąrašas apima, be kita ko, olimpinės žaidynes, Lietuvos nacionalinės rinktinės krepšinio rungtynes, Pasaulio ir Europos krepšinio ir futbolo čempionatus, Lietuvos Dainų šventę. Visą sąrašą galima rasti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tinklalapyje.

Europos žmogaus teisių fondas pritaria ETT sprendimui ir mano, kad sporto ir kultūros renginiai turi būti perduodami kuo platesnei publikai, nes tai daro teigiamą poveikį integracijos procesams visuomenėje ir suteikia bendrumo jausmą.