EFHR atstovė dalyvavo LLMD organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje

Spalio 15 d. Lietuvos lenkų mokslininkų draugijos (LLMD) organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Vilniaus istorinio ir kultūrinio paveldo ir tautinės tapatybės išsaugojimo klausimams aptarti, nuotoliniu būdu dalyvavo EFHR atstovė ir pristatė pranešimą, apžvelgiantį tautinių mažumų padėtį Lietuvoje (2018 – 2022 m.).

Pranešime buvo atkreiptas dėmesys į būtinybę: 

• priimti Tautinių mažumų įstatymą. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m., neteko galios 2010 m. sausio 1 d. Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą;

• keisti Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme, kuris įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d., nustatytą teisinį reguliavimą, siekiant įtvirtinti galimybę rašyti asmenvardžius su diakritiniais ženklais. Minėtame įstatyme įtvirtinta išimtimi šiuo metu gali pasinaudoti tik tam tikra dalis ne lietuvių tautybės piliečių, kurių vardai ir pavardės asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų;

• pasirašyti ir ratifikuoti Europos regioninių ar tautinių mažumų kalbų chartiją. Chartija siekiama užtikrinti, kad regioninės ar mažumų kalbos būtų praktiškai vartojamos švietimo sistemoje ir žiniasklaidoje, kad būtų leidžiamas ir skatinamas jų vartojimas teisinėse ir valdymo institucijose, ekonominiame bei socialiniame gyvenime, kultūrinėje ir kitose veiklose. Europos regioninių ir mažumų kalbų chartijoje didelis dėmesys skiriamas švietimo srities teisėms, kurių mažumų kalbų atstovai gali reikalauti pagal šią chartiją;

• gerinti tautinių mažumų švietimą ir užtikrinti, kad vaikų teisės mokytis tautinių mažumų kalbomis nebūtų ribojamos. Tautinių mažumų mokyklų aprūpinimo dabartinį ugdymo turinį atitinkančiais vadovėliais, skirtingomis kalbomis besimokančių mokinių pasiekimų skirtumų klausimai išlieka aktualūs. Teisę įgyti šio laikmečio iššūkius atitinkantį išsilavinimą turi turėti visi mūsų šalyje gyvenantys vaikai, nepriklausomai nuo jų tautybės.

Pranešimo metu taip pat buvo aptarti kiti tautinėms mažumoms aktualūs klausimai, kaip iššūkiai, susiję su neapykantos kalbos reiškiniu internete, dvikalbių gatvių ir topografinių ženklų naudojimas ir kt.