- 2022/03/02
Dezinformacija: keliamos grėsmės ir kaip nuo jos apsisaugoti
Vienas iš besitęsiančios Rusijos kariuomenės ginkluotos agresijos prieš Ukrainą bruožų – barbariškas žiaurumas. Rusijos pajėgų vykdomi išpuoliai neapsiriboja karine invazija į Ukrainos teritoriją, jie vykdomi ir „virtualiame fronte“. Šios atakos nukreiptos prieš interneto naudotojus ir skirtos Rusijos propagandai skleisti. Todėl verta išsiaiškinti, kaip kiekvienas iš mūsų galime patikrinti socialinėje žiniasklaidoje skelbiamos informacijos patikimumą.
Dezinformacija apima skleidimą informacijos, kuri:
- yra faktiškai neteisinga, sąmoningai sukurta siekiant suklaidinti;
- yra naudojama siekiant sukelti netikrumą ar priešiškumą, poliarizuoti ir suskaldyti demokratines visuomenes;
- yra platinama naudojant automatizuotus ir agresyvius metodus (pavyzdžiui, „mikrotargetingą“, socialinius botus arba dirbtinį intelektą);
- gali sutrikdyti institucijos (subjekto), į kurį (-ią) nukreipta informacija, sprendimų priėmimo procesą ir jį (ją) diskredituoti.
Dezinformacijai skleisti labai dažnai naudojami:
- melagingi interviu ir suklastotos pagrindinių karo vadų citatos, paremtos neegzistuojančiais šaltiniais;
- netikrų institucijų ir organizacijų, komentuojančių konkrečius įvykius, „prasimanymas“.
Naudojamos priemonės dažnai parenkamos atsižvelgiant į šalies, visuomenės ir konkrečių tikslinių grupių socialines ypatybes, siekiant iškraipyti tiesą, pasėti nepasitikėjimą ar sukelti abejonių auditorijai.
Šiais laikais daugumos skaitytojų sąmoningumas išaugo tiek, kad kai kurie dezinformaciją skleidžiantys straipsniai iš karto atmetami kaip nepatikimi dėl tam tikrų savo ypatumų, iš kurių galima paminėti:
- sunkiai suvokiamų pasisakymų priskyrimą žmonėms, kurie niekada nebūtų to pasakę (amoralūs, vulgarūs, rasistiniai išsireiškimai);
- neetiškumą ir netikrų sensacijų kūrimą, situacijų sureikšminimą;
- asmeninės informacijos apie asmenis, kuri paprastai nebūtų skelbiama viešai, paskelbimą;
- neegzistuojančių autoritetų (profesorių / ekspertų, kurių mokslinių pasiekimų niekur negalima rasti) kūrimą.
Todėl verta sutelkti dėmesį į 5 informacijos patikimumo tikrinimo ir dalijimosi ja principus:
- Atsakingas pasirinkimas: gebėjimas rasti, atrinkti ir pasinaudoti tinkamu informacijos šaltiniu;
- Analizė ir vertinimas: gebėjimas suprasti informaciją, nustatyti jos autorių (-ę), autoriaus (-ės) požiūrį ir publikacijos tikslą, įvertinti informacijos kokybę bei patikimumą;
- Tinkamas perteikimas: gebėjimas deramai perteikti žiniasklaidos priemonėse skleidžiamą informaciją (kuri nėra melaginga);
- Atsakingas diskursas: gebėjimas reikšti savo mintis etiškai ir socialiai atsakingai;
- Veiksmai: gebėjimas aktyviai dalyvauti, siekiant apginti savo pažiūras bei demokratines vertybes.
Dezinformacijos pavyzdžiai: Faktai ir mitai apie Rusijos karinę agresiją Ukrainoje
Mitas Nr. 1: Dmitrijus Suslovas, Maskvoje esančio Nacionalinio tyrimų universiteto Ekonomikos aukštosios mokyklos tarptautinių santykių dėstytojas teigia, kad Rusija nesiekia padaryti žalos Ukrainos miestams. Tačiau ji neturi kito pasirinkimo, nes Ukrainos kariuomenė Kijevo centre dislokavo raketas. Jis daro prielaidą, kad miestus niokoja būtent Ukrainiečių raketos.
Šaltinis: Channel 4 News
Faktas: Charkivo meras Ihoris Terechovas nurodė, kad kovo 1 d. Rusijos raketos pataikė į gyvenamuosius namus, žuvo ir buvo sužeisti taikūs civiliai gyventojai. Charkivui ir jo gyventojams padaryta didžiulė žala.
Mitas Nr. 2: Teigiama, kad dėl Rusijos valdžios vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, rusakalbiai studentai šalinami iš Europos universitetų.
Šaltinis: Business Upturn
Faktas: „Vilniaus universitetas smerkia Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, tačiau niekada nesiims sankcijų dėl studentų ar dėstytojų tautybės. Esame atviras, demokratiją palaikantis ir puoselėjantis universitetas, kuriame savo vietą gali rasti visi, pripažįstantys akademinę mąstymo laisvę“, – sako rektorius prof. R. Petrauskas.
Mitas Nr. 3: Ukrainos nacionalistai laužo įstatymus ir yra atsakingi už vietos civilių gyventojų žudymą.
Šaltinis: Daily Mail
Faktas: Rusijos kariuomenė pažeidė Ukrainos suverenitetą ir užpuolė Ukrainos miestus bei civilius gyventojus. 2014 m. Rusija okupavo Ukrainos teritoriją (Krymą) ir aktyviai rėmė separatistus Ukrainos rytuose. Šiuo metu ji vykdo karines operacijas visoje šalyje.
Parengė: Andrzej Piszczek, Agata Palinska ir Marta Maciejewska
Šaltiniai:
„Z tarczą! Jak chronić się przed dezinformacją” – podręcznik do edukacji medialnej – Krajowa Rada Radiofonii i Telewizji – Portal Gov.pl (www.gov.pl)
News czy fake news. Jak działają organizacje fact-checkingowe? – Trójka – polskieradio.pl
Dezinformacja w internecie. Mamy się bać – GazetaPrawna.pl
platforma_przeciwdzialania_dezinformacji.pdf (wojsko-polskie.pl)
Seven ways to protect yourself against misinformation | Knowledge Enterprise (asu.edu)
Fake News – and how to spot it – BBC News
Raport_CP_Dezinformacja_ONLINE.pdf (nask.pl)
https://www.washingtonpost.com/world/2022/03/02/russia-ukraine-war-putin-news/
https://twitter.com/Channel4News/status/1498618523941507074?s=20&t=PnZqkdOO0QcgKZoKw-3n9Q