Tarptautinę švietimo dieną esame skatinami susimąstyti apie prieigos prie švietimo ir lavinimo užtikrinimo svarbą mūsų visuomenėje

Sausio 24 d. pasaulyje švenčiama tarptautinė švietimo diena. 2018 m. ją paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja.

Tarptautinės švietimo dienos minėjimo svarbą lemia tai, kad tinkamo išsilavinimo visiems suteikimas užtikrina didesnį visuomenės informuotumą, o tai savo ruožtu padeda šalinti socialines kliūtis. Be to, žinios yra viena didžiausių žmogaus dvasinių ir materialinių vertybių.

Toliau pateikiami statistikos duomenys turėtų paskatinti mus susimąstyti.

Visame pasaulyje apie 258 mln. vaikų ir jaunuolių neturi galimybės lankyti ar baigti mokyklos. Be to, apie 617 mln. vaikų nemoka skaityti arba niekada nėra mokęsi matematikos ar istorijos.[1]

Pasaulio banko 2020 m. gruodžio mėn. ataskaitoje apie švietimo būklę nurodyta, kad pandemijos metu vaikų, kurie neturi galimybės mokytis, skaičius gerokai išaugo: „iš 720 mln. mokyklinio amžiaus vaikų tinkamos prieigos prie švietimo neturi 382 mln. vaikų (120 mln. daugiau nei 2019 m.)“.  

Teisė į mokslą yra įtvirtinta daugelyje tarptautinių ir regioninių žmogaus teises ginančių teisinių instrumentų. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoe yra nurodoma, kad „Mokslas, bent jau pradinio ir pagrindinio išsilavinimo lygmenų, yra nemokamas“, o „pradinis mokslas yra privalomas“ (26 str. 1d.). 

Vaiko teisių konvencija priimta Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1989 metais pažymi, jog kiekvienas vaikas turi teisę į švietimą ir valstybės pareiga – pasirūpinti, kad pradinis mokymas būtų privalomas ir nemokamas, kad vaikui būtų prieinamos įvairios vidurinio mokymo formos, o aukštąjį išsilavinimą vaikas galėtų įgyti pagal gabumų lygį.

Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, galima teigti, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse pakankamai rūpinamasi jaunų žmonių švietimu ir mokymu.

Kaip žinoma, Europos Komisija (EK) nustatė tikslą iki 2025 m. sukurti vieningą Europos švietimo erdvę. Tikimasi, kad bendra švietimo erdvė padės panaikinti kliūtis, vis dar trukdančias mokytis ar studijuoti bet kurioje pasirinktoje ES šalyje.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 2015 m. rugsėjo 25 d., dalyvaujant pasaulio valstybių vadovams, priėmė rezoliuciją „Keiskime mūsų pasaulį: Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 metų“. Naujojoje švietimo po 2015 metų darbotvarkėje numatytas universalus švietimo tikslas – užtikrinti kokybišką įtraukųjį ir teisingą švietimą bei skatinti mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems.

ES užima pasaulio lyderės poziciją užtikrindama švietimo paslaugų prieinamumą vaikams ekstremaliųjų situacijų ir užsitęsusių krizių atvejais. ES siekia užtikrinti, kad visi be išimties jauni žmonės galėtų įgyti kokybišką išsilavinimą, nepaisant sudėtingų aplinkybių.

Tai padeda tik dar kartą įsitikinti, kad mums pasisekė gyventi tose šalyse, kuriose mokyklos lankymas yra vaikų gyvenimo kasdienybė.

Nors švietimas yra pagrindinė žmogaus teisė ir visuomenės gerovė, tačiau nemažai daliai vaikų mokyklos lankymas – tai gana nuobodus laikas. Tad labai svarbu jiems priminti, kad išties galime džiaugtis, kad turime prieigą prie informacijos, formaliojo ir neformaliojo švietimo.

Taip pat verta pabrėžti svarbų mokytojų vaidmenį švietimo procese. Iš tiesų, turime būti dėkingi mokytojams už tai, kad jie suteikia ne tik žinias, bet ir ugdo moralinę brandą, gebėjimą spręsti įvairias gyvenimiškas situacijas bei sunkumus, skatina vaiko smalsumą ir motyvaciją mokytis.

Šiandien mes turime progą dar kartą įvertinti prieigos prie švietimo ir profesinio lavinimo užtikrinimo svarbą mūsų visuomenėje.

Viliamės, kad po metų įvertinus neraštingumo pasaulyje lygį, jis bus kiek įmanoma mažesnis. Tokiu atveju galėsime būti tikri, kad einame teisingu keliu.

[1] https://adozioneadistanza.actionaid.it/magazine/giornata-internazionale-educazione/

Straipsnį parengė EFHR praktiką atliekanti teisininkė Vittoria Hayun (Florencija, Italija).