Užpildyk statistinę anketą – nurodyk tautybę, tikėjimą ir gimtąją kalbą

2021 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas jau prasidėjo, tačiau šįkart dėl automatizuotos duomenų rinkimo formos, kai duomenys yra surenkami iš valstybinių registrų, surašymas kai kuriose srityse gali parodyti netikslius duomenis. Būtent todėl Statistikos departamentas nuo sausio 15 d. iki vasario 28 d. vykdo papildomą statistinį tyrimą. Jo metu gyventojų bus klausiama ne tik kokį tikėjimą išpažįsta, kokia jų gimtoji kalba ir kokių dar kalbų moka, bet EFHR iniciatyva ši anketa papildyta ir klausimu apie gyventojų tautybę.

Duomenys apie tautybę

Būtent informacija apie tautybę, iš pažiūros mažai svarbi statistikos atžvilgiu, gali tapti esminiu rodikliu įtakojančiu tautinių mažumų gyvenimą Lietuvoje. Įrašą apie tautybę valstybiniuose registruose turi ne visi gyventojai, o ypač tuščią langelį prie tautybės skilties gali pastebėti jauni asmenys, gimę jau nepriklausomos Lietuvos metais. Įrašo apie tautybę nebuvimas reiškia, jog statistikoje toks asmuo nebus priskirtas jokiai tautinei grupei, net jei savo kilmę, tapatybę, puoselėjamą kultūrą ir tradicijas bei gimtąją kalbą jis sieja su konkrečia tautine grupe.

Pavyzdžiui, jaunas asmuo kilęs iš karaimų šeimos, puoselėjantis šios tautos tradicijas, kalbą, tikėjimą ir turintis stiprią tautinę tapatybę, tačiau neturintis registruose įrašo apie savo tautybę, visuotiniame surašyme nebus priskirtas karaimų tautinei bendruomenei, o atsiras grupėje tarp „nenustatytos/nenurodytos tautybės” gyventojų.

Tai reiškia, jog oficialūs statistiniai skaičiai apie gyventojus, priklausančius tautinėms mažumoms, gali būti mažesni nei ankstesniuose surašymuose, iškreipti ir neatspindėti realios šalies tautinės sudėties. Sumažėję tautinių bendruomenių rodikliai gali atnešti ir daugybę nenaudingų šioms bendruomenėms politinių sprendimų, įtakojančių pvz. švietimo organizavimą, bendruomenių veiklos finansavimą itt., kadangi gyventojų surašymo duomenys sudaro pagrindą planuojant šalies politikos kryptį tautinių mažumų atžvilgiu. 

Duomenys apie išpažįstamą tikėjimą

Automatizuoto surašymo metu nėra galimybės surinkti duomenų apie gyventojų išpažįstamą tikėjimą, jų priklausymą konkrečioms religinėms bendruomenėms. Todėl būtent ši anketa turi padėti apibrėžti procentinį religinių bendruomenių pasiskirtymą Lietuvoje. Mažesnėms religinėms bendruomenėms tai puiki proga pateikti informaciją apie savo narių aktyvumą, o tai gali teigiamai paveikti ir valdžios dėmesį bei paramą šių bendruomenių veiklai. Tuo tarpu labiausiai Lietuvoje paplitusių religijų tikintiesiems anketa suteikia galimybę deklaruoti savo tikėjimą. Ši informacija, surinkta statistinių tyrimų metu, leis taip pat sociologams atlikti tolesnius tyrimus rodančius sąsajas tarp tokių veiksnių kaip tautybė, tikėjimas ir naudojamos kalbos.

Anketa – tik statistikai

Statistinė anketa apie tautybę, tikėjimą ir kalbas turi padėti išgauti kuo tikslesnį Lietuvos etnokultūrinį ir etnolingvistinį vaizdą. Gauti iš anketos duomenys bus prijungti prie bendrų statistinių duomenų, gautų automatizuoto surašymo metu. Anketos duomenys bus panaudoti tik statistiniais tikslais, tad jokia informacija, pateikta šiame tyrime, nebus perkelta į valstybinį gyventojų registrą. Būtent todėl ši anketa sudaro puikią galimybę pateikti duomenis tiems gyventojams, kurie neturi arba dėl įvairių priežasčių nenori turėti oficialaus įrašo apie savo tautybę.

Ko reikia norint užpildyti anketą?

Užpildyti internetinę statistinę anketą apie tautybę, tikėjimą ir kalbas gali kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tam užtenka užeiti į anketos puslapį https://surasymas.stat.gov.lt/ ir prisijungti įrašant savo asmens kodą ir tapatybės dokumento numerį arba prisijunti per elektroninę bankininkystę.

Po prisijungimo vienas po kito atsidarys 4 anketos klausimai su pateiktais atsakymais arba galimybe pasirinkti ar įrašyti kitą atsakymą:

1. TAUTYBĖ. Klausime apie tautybę anketos dalyvis galės pasirinkti vieną iš pateiktų tautybių (lietuvis (-ė), lenkas (-ė), rusas (-ė), baltarusis (-ė), ukrainietis (-ė)) arba pasirinkti iš papildomo sąrašo.
2. GIMTOJI KALBA. Reikia pažymėti arba nurodyti tą kalbą, kurią geriausiai mokame ir kurią dažniausiai naudojame gimtuosiuose namuose ar šeimoje. Jeigu asmuo negali apibrėžti vienos gimtosios kalbos, nes pvz. tėvai buvo skirtingų tautybių ir kalbėjo dviem kalbom, tai asmuo pildant anketą gali nurodyti 2 gimtąsias kalbas. Galima pasirinkti iš lietuvių, lenkų, rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbų arba pasirinkti iš papildomo sąrašo arba įrašyti kitą kalbą.
3. KITOS KALBOS. Pasirinkti reikia kitas kalbas, kurias asmuo dar moka, t. y. gali kalbėti ir (ar) rašyti. Pasirinkti galima anglų, ispanų, lenkų, lietuvių, prancūzų, rusų, vokiečių kalbas arba pasirinkti iš papildomo sąrašo arba pažymėti, kad nemokate kitų kalbų.
4. IŠPAŽĮSTAMAS TIKĖJIMAS. Reikia nurodyti kuriai religinei bendruomenei asmuo save priskiria: Romos katalikų (lotynų apeigų katalikų), Graikų apeigų katalikų, Evangelikų liuteronų, Evangelikų reformatų, Ortodoksų (stačiatikių), Sentikių, Judėjų, Musulmonų sunitų, Karaimų, Baptistų, Septintosios dienos adventistų, Evangelinio tikėjimo krikščionių (sekmininkų), Naujajai apaštalų bažnyčiai arba pasirinkti iš papildomo sąrašo. Yra taip pat variantas nurodyti, jog nepriklausote jokiai religinei bendruomenei.

Jeigu asmuo neturi galimybės užpildyti anketos internetu, išskirtiniais atvejais jis gali tai padaryti ir paskambinęs telefonu į Statistikos departamentą – pokalbio metu departamento darbuotojas prašys pateikti amens duomenis (asmens kodas, tapatybės dokumento numeris) ir gyventojas galės į visus anketos klausimus atsakyti žodžiu, o atsakymai bus užfiksuoti anketoje.

Nuo balandžio – papildomas atrinktos grupės anketavimas

Kad statistiniai duomenys kuo tiksliau atspindėtų faktinę šalies tautinę ir religinę sudėtį, Statistikos departamentas balandį pradės papildomą anketavimą, tačiau šis bus vykdomas tarp atrinktų 40 tūkst. gyventojų, nedalyvavusių pirmojoje anketoje, grupės. Atrinkti asmenys gaus laišką iš Statistikos departamento su informaciją apie atrinkimą dalyvauti statistinėje anketoje, vėliau su dalyviais susisieks anketuotojai. Planuojama, kad anketavimas vyks telefonu arba asmeniškai dalyvių namuose. Šio tyrimo dalyviai pildys tokią pačią anketą kaip ir pirmosios savanoriškos anketos dalyviai, vykdomos sausio-vasario mėn.

Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenys bus pateikti kartu su 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais, tuo tarpu po kiekvieno anketos etapo EFHR informuos kiek gyventojų sudalyvavo anketoje. 

Kviečiame peržiūrėti informacinį filmuką apie anketą: PIRMĄ KARTĄ ATLIEKAMAS GYVENTOJŲ TAUTYBĖS, GIMTOSIOS KALBOS IR IŠPAŽĮSTAMO TIKĖJIMO STATISTINIS TYRIMAS

Statistikos departamentas pažymi, kad automatizuoti visuotiniai surašymai taps nuo šiol norma, o ateityje planuojama juos vykdyti dažniau nei kas 10-metį, todėl EFHR ragina gyventojus, norinčius patvirtinti savo tautybę, įrašyti informaciją apie savo ją į valstybinius registrus dar šiemet. Kaip pridėti tokį įrašą perskaitysite straipsniuose: Visuotinis gyventojų surašymas motyvuos patvirtinti savo tautybę  ir Įrašas apie tautybę – instrukcija žingsnis po žingsnio

Daugiau informacijos apie anketą ir gyventojų surašymą galite gauti paskambinę į Statistikos departamentą telefonu: (8 5) 236 4968, (8 5) 236 4637, (8 5) 236 4976, (8 5) 236 4898, (8 5) 236 4921.

Informaciją, pagalbą ir konsultacijas dėl gyventojų surašymo, įrašo apie tautybę ir statistinę anketą teikia ir Europos žmogaus teisių fondas, tel. +(370) 691 50 822, e-mail: info@efhr.eu