Visuotinis gyventojų surašymas motyvuos patvirtinti savo tautybę

2021 m. sausį Lietuvoje prasidėjo visuotinis gyventojų ir butų surašymas. Tačiau šis surašymas vyksta kitaip negu ankstesni – šįkart gyventojų namuose nesilankys anketuotojai, o visi duomenys bus surenkami tiesiogiai iš 19 valstybinių duomenų registrų. Tarp renkamų duomenų atsiras ir informacija apie Lietuvos gyventojų tautybę, tačiau ar kiekvienas gyventojas turi tokį įrašą?

Pasirodo, kad ne. Informacijos apie tautybę trūkumą gali pastebėti ypač gyventojai gimę po 1990 metų. Todėl naujasis gyventojų surašymo būdas kelia abejonių, nes surinkti duomenys gali neatspindėti realios Lietuvos tautinės ir religinės sudėties, o tuo pačiu ir įtakoti tautinių mažumų kasdienį gyvenimą ir veiklą.

Todėl verta pasitikrinti kokie asmens duomenys yra tvarkomi valstybiniuose registruose ir ar tarp duomenų rasime informaciją apie mūsų tautybę. Jeigu laukelis prie tautybės yra tuščias, o norėtume įrašyti savo tautybę, galima tai nesunkiai pakeisti – daugelio žmonių atveju ši procedūra yra paprasta ir nereikalaujanti daug laiko.

Kodėl įrašas apie tautybę svarbus tautinėms mažumoms?

Nuo tautinių mažumų atstovų skaičiaus priklausyti gali kai kurie politiniai sprendimai, kurie gali įtakoti šių bendrijų gyvenimą. Kuo daugiau asmenų identifikuoja save kaip lenkų, rusų, karaimų ar kt. tautybių atstovus ir patvirtina tai valstybiniuose duomenų bazėse, tuo svaresnį balsą jie turės priimant sprendimus dėl švietimo, asmenvardžių rašybos, aptarnavimo kalbų įstaigose, veiklos finansavimo ir kitų tautinėms mažumoms svarbių klausimų.

Ar įrašas apie tautybę gali turėti neigiamų pasėkmių?

LR Konstitucijos 37 str. ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija garantuoja tautinėms mažumoms teisę į savo kalbos, kultūros ir tradicijų puoselėjimą. Konvencijos 3 str. taip pat pažymima, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ar ne, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti nepalankioje padėtyje. Lietuva ratifikavo šią konvenciją dar 2000 m. ir tuo pačiu įsipareigojo perkelti konvencijos keliamus reikalavimus į Lietuvos įstatymus ir Vyriausybės vykdomą politiką.

Ką daryti, jei iki surašymo nespėjau papildyti įrašo apie tautybę valstybės registruose?

Statistikos departamentas atsižvelgdamas į galimus tautybės įrašų trūkumus valstybiniuose registruose, bet ir informacijos apie išpažįstamą tikėjimą ir naudojamas kalbas trūkumą, sukūrė specialią anketą, kuri startuos sausio viduryje, sudalyvauti joje iki vasario vidurio galės visi norintys. Anketos tikslas surinkti kuo daugiau tikslesnių duomenų apie gyventojų tautinę ir religinę sandarą, gimtąją ir kitas naudojamas kalbas. Surinkti duomenys papildys bendrus statistinius rodiklius ir turi padėti išgauti kuo tikslesnį etnolingvistinį Lietuvos vaizdą.

Prie šios anketos sukūrimo prisidėjo ir Europos žmogaus teisių fondo pastangos. Fondas iniciavo diskusijas, susitikimus su specialistais iš Statistikos departamento atkreipdamas dėmesį, kad naujoji gyventojų surašymo tvarka gali neatspindėti tikrosios Lietuvos gyventojų etnokultūrinės sudėties ir paveikti tautinių bendrijų gyvenimą.

Be to, Statistikos departamentas planuoja pravesti ir papildomą anketavimą tarp atrinktos gyventojų grupės, kuris, priklausomai nuo situacijos, bus atliekamas anketuotojams atvykus į tų gyventojų namus arba telefonu balandžio-birželio mėnesiais.

Kaip galima sudalyvauti anketoje?

Užpildyti internetinę statistinę anketą apie tautybę, tikėjimą ir kalbas gali kiekvienas Lietuvos gyventojas. Tam užtenka užeiti į anketos puslapį ir prisijungti įrašant savo asmens kodą ir tapatybės dokumento numerį.

Jeigu asmuo neturi galimybės užpildyti anketą internetu, jis gali tai padaryti ir paskambinęs telefonu į Statistikos departamentą – pokalbio metu departamento darbuotojas prašys pateikti amens duomenis (asmens kodas, tapatybės dokumento numeris) ir gyventojas galės į visus anketos klausimus atsakyti žodžiu, o atsakymai bus užfiksuoti anketoje.

Dar vienas šansas – papildoma anketa balandį

Kad statistiniai duomenys kuo tiksliau atspindėtų faktinę šalies tautinę ir religinę sudėtį, Statistikos departamentas balandį pradės papildomą anketavimą, tačiau šis bus vykdomas tarp atrinktų 40 tūkst. gyventojų, nedalyvavusių pirmojoje anketoje, grupės. Atrinkti asmenys gaus laišką iš Statistikos departamento su informaciją apie atrinkimą dalyvauti statistinėje anketoje, vėliau su dalyviais susisieks anketuotojai. Planuojama, kad anketavimas vyks telefonu arba asmeniškai dalyvių namuose. Šio tyrimo dalyviai pildys tokią pačią anketą kaip ir pirmosios savanoriškos anketos dalyviai, vykdomos sausio-vasario mėn.

DĖMESIO! Duomenys, pateikti statistinėse anketose, bus naudojami tik statistiniais tikslais ir nebus įrašyti į valstybinius registrus. Todėl jei gyventojas norėtų oficialiuose registruose turėti įrašą apie tautybę, turėtų Civilinės metrikacijos skyriui pateikti prašymą dėl duomenų papildymo civilinės būklės akto įraše.