VšĮ „Europos žmogaus teisių fondo“ pareiškimas

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ kritiškai vertina Lietuvos Respublikos Seime įregistruotą Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovų Lauryno Kasčiūno, Agnės Bilotaitės ir Audroniaus Ažubalio Švietimo įstatymo Nr. XIIIP-2413 30 straipsnio pakeitimą, įsigaliojantį 2019 m. pradžioje ir numatantį, kad nuo 2023 m. Lietuvos tautinių mažumų mokyklose 60 proc. dalykų būtų dėstoma lietuvių, o 40 proc. – tautinių mažumų kalba.

Pateisindami projektą autoriai nurodo būtinybę „stiprinti mažumų atstovų ir Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių atstovų integraciją į socialinį, politinį ir ekonominį valstybės gyvenimą“. Suprasti sąvokos „mažumų integracija“ prasmę niekada nebuvo ir nėra Lietuvos konservatorių partijos stiprioji pusė, todėl VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ nori priminti, kad „mažumų integracija“ pagal Europos apsaugos standartus yra pagarba mažumų poreikiams, švietimui, teisėms. Be to, šios pataisos įgyvendinimas be išankstinės konsultacijos su mažumų atstovais ir nedalyvavimas integracijos procesuose, sukeltų nepasitenkinimą, protestus, nusivilimą, augtų mažumų nepasitikėjimas valstybės institucijoms. Pakanka prisiminti tautinių mažumų atstovų protestus po švietimo reformos įvedimo 2011 m. Neatsitiktinumas, kad jų autoriais taip pat buvo Lietuvos konservatoriai.

Šio projekto autoriai jokiais tyrimais nepatvirtino siūlomų pakeitimų teisėtumo, tiesiogiai susijusiais su suinteresuotomis šalimis – mokyklų bendruomenėmis, mokiniais ar tėvais. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad pakeitimai prisideda prie „mažumų integracijos į darbo rinką“. Toks pareiškimas prieštarauja dabartinei situacijai, nes 2011 m. įvesti mažumų švietimo sistemos pokyčiai sumažino mažumų mokyklų absolventų galimybes studijuoti valstybiniuose universitetuose valstybės finansuojamuose vietose.

EFHR mano, kad siūlomi pakeitimai yra dar vienas konservatorių bandymas panaikinti tautinių mažumų švietimą Lietuvoje, priimami diskriminuojantys prieš lietuviškų mokyklų mokinių sprendimai, kurie visgi mokosi gimtąja kalba, ir kursto tautinę nesantaiką. Fondas primena, kad Pasaulio banko, UNICEF ir UNESCO atlikti tyrimai rodo, kad mokymasis gimtąja kalba skatina mokinius siekti geresnių rezultatų, stiprina jo tapatybės ir vertybės jausmą, o svarbiausia – skatina geriau mokėti ne tik gimtąją, bet ir valstybinę kalbą.

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ vertina Švietimo įstatymo pataisą kaip kenksmingą, kurios tikslas – pabloginti santykius tarp šalies daugumos ir mažumų atstovų, Lenkijos ir Lietuvos. Mūsų manymu, tai yra sąmoninga Lietuvos konservatorių partijos atstovų provokacija, kurios tikslas yra kurstyti tautinę atskirtį valstybėje. EFHR reikalauja atsisakyti tolimesnių darbų su įstatymo Nr. XIIIP-2413 pataisomis.